Romano apie pažintis programėlėse autorius Mykolas Sauka: „Norėjau sudrumsti vandenį“

Lietuvių literatūroje autofikcija, o ypač autofikcijoje išskleistas antiherojaus paveikslas nėra dažnas reiškinys. Tai masina į rankas paimti skulptoriaus bei rašytojo Mykolo Saukos romaną „Kambarys“ („Odilė“, 2024). Praėjus dešimčiai metų po literatūrinio debiuto – trumposios prozos rinkinio „Grubiai“, – antroje knygoje skulptorius Mykolas pirmu asmeniu pasakoja apie artumo ir žmogiškojo ryšio pažinčių programėlėse ieškantį skulptorių Mykolą, kurio personaže, jo paties žodžiais tariant, galima įžvelgti ir tikrumo paieškų, ir mačistinių pasažų. Kas bendra tarp autoriaus ir Vilniaus gatvėmis naktimis į susitikimus su nepažįstamomis merginomis pareigingai einančio personažo? Kuo panašūs ir kuo skiriasi abiejų vykdomi „meniniai tyrimai“ bei socialiniai eksperimentai? Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidėje „Rašytnamis“ su rašytoju, skulptoriumi M. Sauka apie autofikciją, komplikuotą skirtį tarp autoriaus ir personažo, antiherojaus fenomeną bei šiuolaikinių žmonių susvetimėjimą kalbasi rašytoja, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė.

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Vilniaus rašytojai 2025“ iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.