NARA tinklalaidėje šiandien dalinamės interviu su Rafaeliu Gimelsteinu (fotografijoje) – restorano „Cvi parkas“ Vilniuje įkūrėju, DJ'ėjumi, vienu riedlenčių sporto Lietuvoje pradininkų.
Po „Hamas“ teroro atakos spalio 7-ąją pasaulio žydai solidarizavosi su Izraelyje nužudytais tautiečiais. Dalies jų skausmą greitai pakeitė nerimas dėl Izraelio kraštutinės dešinės vyriausybės atsako.
„Aš jaučiuosi brolis ir pusbrolis žmonių, kurie žuvo. Su žydais, izraeliečiais, jaučiuosi kaip giminaitis. Aš maksimaliai jaučiau liūdesį, neviltį, skausmą. Bet jokio keršto (noro) nebuvo“, – prisimena Rafaelis.
„Man tai yra košmaras. Aš matau verkiantį vaiką – aš nežiūriu, iš kur jis yra. Aš matau sprogimą – įsivaizduoju, koks jausmas būti tame name. Ir labiausiai baisu, kad suprantu, jog mes klimpstam į dar gilesnę problemą, kurią išgydyti bus dar sunkiau“, – tęsia jis, kalbėdamas apie situaciją Gazoje ir Izraelyje.
Viena Rafaelio šeimos pusė buvo nužudyta lietuvių baltaraiščių, o kita – išgelbėta kitų lietuvių. Su sese jie buvo vieninteliai žydai vaikai lietuvių mokykloje Vilniuje.
Šiuo interviu, per vieno žmogaus istoriją, siekiame geriau suprasti Lietuvos žydų santykį su Izraeliu – valstybe, kurią daugelis jų matė kaip saugius namus po to, kai 95% Lietuvos žydų buvo išnaikinti II pasaulinio karo metu, taip pat ir kaimynų lietuvių rankomis.
Spalio 7-osios teroro ataka, kai „Hamas“ nariai nužudė 1,400 izraeliečių ir pagrobė virš 200 jų įkaitais, šią saugumo idėją stipriai sukompromitavo.
Atsakomosios atakos iš Izraelio pusės į Gazą – ypač tankiai apgyvendintą, „Hamas“ kontroliuojamą teritoriją – tęsiasi ketvirta savaitė. Palestiniečių žūčių skaičius, Gazos sveikatos ministerijos duomenimis, viršijo 9 tūkst., tarp jų daugiau nei trečdalis – vaikai.
Vilniuje gyvenantis Rafaelis karo eskalaciją stebi su dideliu nerimu. O arčiau namų jis bijo augančių antisemitinių atakų Europoje, Europos žydams vėl suteikiančių kolektyvinę bausmę.
„Šiuo momentu aš nepalaikau Izraelio vyriausybės veiksmų. Kaip žydas, nepalaikau to proceso, kuriame mes esame. Žydams reikia turėti namus. Tik nežinau ar procesas, kuriame mes esame, yra teisingas pasiekti taiką“, – sako Rafaelis interviu NARA tinklalaidei.
Su Rafaeliu Gimelsteinu kalbasi Karolis Vyšniauskas. Išgirskite visą pokalbį garsiniame interviu.
Publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/rafael-gimelstein-izraelis-palestina
Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara
“Vilnius Is a Resilient Place.” International Creatives of Vilnius in the Shadow of the War
„Mes turime valstybę – ką toliau su ja darom?“ Susitikimas su Emancipacijos dienos iniciatorėmis
„Garsas yra pašnekovas.“ Pirmojo tinklalaidžių kurso Vilniaus universitete darbai
„Viduje jaučiausi, kad meluoju.“ Monikos Pundziūtės kelias atgal į save
”I’m an Open Wound”: Meeting Palestinian Students in Vilnius
Izraelis ir Gaza: Eglės Murauskaitės ir Ievos Koreivaitės dialogas
„Šitaip moteris paima ginklą.“ Eglė Murauskaitė apie moteris – karo nusikaltėles
Marijos Kavtaradzės kino manifestas
Priėmimas kaip dėkingumas. Andriaus ir Bertos pokalbis.
„Saugumas yra iliuzija.“ Gyvas NARA tinklalaidės įrašas „Banguoja“ festivalyje
Matyti žmogų kaip gamtos dalį: Islandijoje su mokslininke Laura Malinauskaite
Pirmą sugar daddy turėjau trylikos
Sugar dating: ar gali parduoti artumą?
Keistis ir keisti: pokalbis su redakciją paliekančiu Karoliu Pilypu Liutkevičiumi
Vilniaus romė Rumina nebenori būti nepastebėta
Vilniaus medžių gedėjimas su Elena Reimeryte
Bonus epizodas. „Aš noriu žinoti.“ NARA žinutė Vilniaus miestui
Motinystė, seksualumas ir negalia
Patriotiškumas pagal Sienos Grupę
Create your
podcast in
minutes
It is Free
Voices of Misery Podcast
House of Whimsical Terror
Just Dumb Enough Podcast
Stuff You Should Know
Timcast IRL