Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. lapkričio 11 d.

Su vienais žmonėmis malonu ir įdomu kalbėtis, su kitais ne taip. Yra dalis apie juos, ir svarbu ar jie turi kaukę, ar jie kalba įdomiai, ar jie dalijasi stereotipinėmis frazėmis ar savo unikaliai suformuluotais ir išgyventais patyrimais. Bet yra ir kita pusė, ir kartais ji net laimi prieš turinį. Su kai kuriais žmonėmis kalbėtis gera, nes yra visaapimantis jausmas, kad jie girdi. Tai, ką sakau, nuo jų atsispindi kartu su jų pačių dalimi. Ryšys rezonuoja ir vibruoja, visomis spalvomis ir visomis prasmėmis. Norisi kalbėti ir pasakoti, ne tik faktus, bet ir jausmus, ir vos regimus efemerinius suvokimus, nes niekas nebus atmesta, suglamžyta. Nes klausantis pakankamai stiprus, kad priimtų viską, kad jo niekas nežeistų ir neglumintų. Nes visos žaizdos iš tiesų tai nutinka šarvų ir kaukių lygyje, o kai kalbiesi iš širdies į širdį (kaip jau nuvalkiotai tai beskambėtų), tada yra tik ta nereali pašvaistė, tik spalvos ir bangos.