Nacionalinės premijos laureatė Laima Kreivytė: „Visa aplinka reaguoja į žodį“

Žvelgiant į lietuvių kultūros ir meno lauką kartais atrodo, kad pas mus atskiros menų sritys vis dar bando bet kokia kaina išlaikyti homogeniškumą ir atsietumą. Menininkams ar kultūros veikėjams tokiomis sąlygomis bandoma lipdyti etiketes „dailininkas“, „poetas“, „kuratorius“, „kino kritikas“, „filosofas“, „fotografas“, „literatūros kritikas“, „prozininkas“, „kompozitorius“, „muzikantas“, „menotyrininkas“ ir t. t. Jeigu kažkuris šio lauko žmogus drįsta profesionaliai užsiimti dviem ar daugiau skirtingų veiklų, beveik visada pagal nerašytas taisykles diskursas sufleruoja, kad tarp visų jų privalanti būti prasminė bei vertybinė hierarchija. Šiai baigtinei kultūrininkės tapatybei aktyviai ir profesionaliai vykdomomis veiklomis iš esmės iššūkį meta šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, nepriklausoma kuratorė, menininkė, rašytoja, Vilniaus dailės akademijos docentė Laima Kreivytė. Su ja Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidėje „Rašytnamis“ apie tarpusavyje glaudžiai susijusias veiklas, meilę poezijai ir bendradarbiavimo svarbą kalbasi rašytoja, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė.

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Žmonės ir tekstai“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba.