Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. vasario 25 d.

Žmogaus organizmas yra nuostabus. Taškas. Tarp daugelio dalykų, kurie man kasdien rauna stogą yra tai, kokių įvairių ir kokių stiprių emocijų galime susigeneruoti. Kartais atrodo, kad jos netelpa, plešia iš vidaus, yra nepakeliamos, suskaldo į smulkiausius gabaliukus, veržiasi ugnikalniais ir geizeriais. Darosi baisu, kad nieko neliks atpažįstamo, kad nebus kam rinkti sudaužytos širdies, proto ar gyvasties nuolaužų. Kitais kartais atrodo, kad čia arklys iš indėnų patarlės - teoriškai arklys, praktiškai guli ir nejuda. Norisi džiaugtis, pykti, norėti. Bet ne, ten kur visa tai turėtų liepsnoti, yra tuščia, ūkanota, tylu. Nie-ko.