Šaukšto Proto dienoraštis. 20... m. balandžio 20 d.

Klausausi, kaip pakelyje brazda sėklos. Bandau tai daryti lėčiau, nes tikslas lyg ir buvo neveikti nieko, bet sekasi man nelabai gerai. Bandau prisidengti Pūkuotuko "kai neturi ką veikti, ką nors veikti vis tiek reikia", bet paklodė per maža. Žinau, kad mano organizmas visas savo rankutes tiesia į parasimpatinę būseną, jau tuoj-tuoj, jau beveik... Žinau, kad jau didelę viršukalnę įveikiau, kad dabar tai jau tikrai turiu ir progą, ir laiko, ir ką tik noriu, kad neveikti nieko, bet labai sunku. Bandau prisidengti tuo, kad nieko neveikimui labai padėtų Marios, arba Jūra, bet kad jų nėra, tai nelabai ir gaunasi - ir kad šalia esantis Tvenkinys yra ne visai tai (nors iš tiesų tai tiesiog lauke žvarbu).