Šaukšto Proto dienoraštis. 20...m. birželio 10 d.

Šiandien dėjausi dievo pirštu. Vienas žoles kirpau kitų naudai. Vienas sodinau, kitas guldžiau. Vienas drąsinau, kitoms dėkojau už gerą tarnybą ir skyriau užduotį būti mulčiumi. Iš kur mes turim tiek įžūlumo keisti kitų gyvybių gyvenimą... na taip, mes turim visokių tikslų, bet ar tikrai žirklės rankose mane daro sprendėju? Važiavom, pro langą bėgo pievos su lubinais ir vėdrynais, daugybe kitų žolynų, kurie puikiai leido laiką be mano - ir be visų kitų - žirklių. Kas ir kaip susidėlioja galvoje, kad mes imamės veikti kitus, ir ne tik augalus? Pririšam šunį? Uždarom vištą? Nutariam, kas, kada ir ką valgys, kuo sirgs ir ką veiks užaugę? Kur riba tarp pagalbos ir prievartos? Tarp naudos sau ir naudos kitam? Tarp bendrystės ir tiesiog stipresnės pozicijos panaudojimo? Tarp savisaugos ir kitų išnaudojimo? Tarp ambicijų ir lipimo per galvas?