Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. sausio 28 d.

Kažkada išpūtus akis klausiausi savo kolegos, sekančio - man šviesoforo signalas yra patariamojo pobūdžio, sakydavo jis. Kaip? Taisyklės! Negalima! Nesaugu! Juk tai sugalvota ne be reikalo! Ir kiekvieną kartą, kai vėlai naktį stoviu prie perėjos visiškai tuščios gatvės vidury, kartoju jo žodžius ir einu per gatvę. Per raudoną! Nes nu klausykit. Visi miega, ir aplink tylu.

Peršokam į visai kitą kontekstą. Tai taip suprantu, žinot ką norit daryti? Taip, žinau, labai aiškiai. Suprantat kokius žingsnius darysit? Taip, taip, šitoks, toks ir anoks. Gerai, o kokios kliūtys laukia, ar pasiruošėt jas įveikti? Aha, taip, štai toks ir anoks planas. Na gerai, tai koks jūsų pirmas žingsnis? Štai, prašom, šitaip ir šitaip. Nu tobula. Labai gerai. Tai kodėl nedarot? NENORIU. Emm... ta prasme?