Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. birželio 3 d.

Šiandien pirkau vilkdalgių. Tyčia einu į turgaus užkampį ir ieškau kuo kuklesnių "vitrinų", bet jose randu pačių man reikalingiausių dalykų. Šiandien tai buvo mėlyni vilkdalgiai smailais žiedais, beveik laukiniai. Kiek prašot? Tas trys, tas pusantro, ir tą pridėsiu dar už penkiasdešimt centų. Puiku, labai gerai, imsiu viską. Laiminga tetulė pasakoja man ir priežiūrą, ir lotyniškus pavadinimus (taip!) visų kalbų mišiniu. Akies kraštu matau, kaip ištįsta dviem tetulėmis į dešinę sėdinčios pardavėjos ausis, ir ji skuba pridurti - imkit ir mano vieną, už eurą. Gerai, sakau, imu, tą geltoną. Gal reikia bijūnų, senovinių? Gal šito, gal ano? Ne, ačiū, jau gana. O, tai turit ateiti ir pas mane, vos ne už skverno tempia mane trečia pardavėja. Imkit už eurą. Oi, šitas didelis, ar mokėsit daugiau? Mokėsiu, žinoma, ir išsirenku mėlyniausią. Niekas pas mus šiandien neateina, dūsauja ji, visi šiandien tik braškes perka. Taip, sakau, šiandien šalta. Birželis, o lauke vienuolika laipsnių.