Alvydas Šlepikas: „Geriau jau mano knyga būtų neaktuali“

Nors rašymas kaip veikla yra glaudžiai susijęs tiek su kolektyvine, tiek su asmenine atmintimi, tačiau apie šių sąsajų komplikuotumą Lietuvos rašytojai daugiau šneka palyginti retai. Alvydo Šlepiko knyga „Mano vardas – Marytė“, pasak paties autoriaus, gimė iš kolektyvinės, istorinės ir asmeninės atminties persidengimų. Kaip dabartinio Rusijos karo Ukrainoje kontekste vėl tampa aktuali pokario Rytprūsiuose alkstančių ir į Lietuvą per upę brendančių vaikų patirtis, kodėl jas iki pat šių dienų gaubia spengianti tyla ir kas paskatino imtis šios sudėtingos temos, Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidėje „Rašytnamis“ su Nacionalinės premijos laureatu, rašytoju, scenaristu A. Šlepiku kalbasi rašytoja, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė.

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Žmonės ir tekstai“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba.