Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. balandžio 13 d.

Penkios ryto, mašina tyliai sliuogia iš pradžių tamsiu keliu, po to apšviestomis gatvėmis, nemiega tik tie, kurie važiuoja į oro uostą. Mano smegenų vingiais sliuogia prisiminimai, žiūriu į tai, kaip į herbariumą, kaip į už stiklo išsaugotą labai panašų, bet ne tokį pat įvykį. Pagyventi užsienyje, kad ir labai trumpam, yra gyvenimo lūžis. Aišku, kai jau pramynei šimtus komandiruočių, to nebejauti. Bet kai tau trylika, ir nesi nieko reikšmingai daugiau už savo mažą gimtą miestą matęs - tai yra pilvą traukiantis posūkis. Lyg ir nieko neįvyko, keleivė sėdi, šypsosi galinio vaizdo veidrodėlyje, kažko suvalgėm, kažką aptarėm, pirkiniai, parkai, berniukai, politika, istorija, kuo būsi užaugus, labai skanu, labai ačiū. Kas ta savaitė.