Šaukšto proto dienoraštis, 20... m. birželio 19 d.

Gatvė tuščia, bet pilna saulės spindulių, šiltų medžių kvapo ir geros dienos nuojautų. Medžiai priartėja ir nutolsta nuo kelio, ir tada mašina jau prisipildo pasakojimų apie juoką, piešinius, filmus nemiegojimą ir kitas laimes. Naujas rajonas atrodo kaip visiškai naujas gyvenimas, ir persikloja visų kelionių visais pusryčiais. Juolab, kad kruasanus ant lėkštės deda šeimininkas su aiškiai prancūziška gaidele. Lygiai dešimtą ryto nubunda fontanai ir nudažo šaligatvį vėsiomis gėlėmis.