Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. rugpjūčio 23 d

Ant gretimo namo stogo būriuojasi kregždės, ir mano kelionių drakonas nerimsta. Užvakar turėjau jį rimtai guosti, nes anapus kalvos šūkavo gervės, ir man tapo tikrai liūdna, kad jos būriuojasi kelionei. Kažkas tokio jų balsuose tikrai yra… kažkas kuriančio nepakartojamą nostalgijos, vartų, rūko, atradimų ir praradimų, virsmo, trapumo ir jėgos jausmą. Na ir kas, kad niekas čia su niekuo nesisieja, bet geriau man nepavyksta. Kažkur viduje gervė man yra ypatingesnė už kitus ir kažkur šalia katinų. Išskrendančios ir parskrendančios gervės man visada sukelia ypatingą bruzdesį kažkur ties saulės rezginiu - nors, tiesą sakant, daugiau nei jų balso dažniausiai nė nebūna.