Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. spalio 21 d.

Dar neatsimerkus klausausi, kaip už lango ūžauja vėjas. Kažkur barška skarda ir šlama į visas puses besilankstančios medžio šakos. Skirtumas tarp šilto pagalvės krašto ir įsivaizduojamo šalto skersvėjo už lango atskirai džiugina. Tyliai prieina katinas - na, taip tyliai, kaip jam išeina, vienas nagas ant galinės letenos barška į grindis. Man vis atrodo, kad jis tą nagą auginasi tyčia tik tam, kad būtų panašus į savo sesę. Jaučiu, kaip jis uosto mano plaukus, ir visas ūsų skėtis liečia mano veidą. Galiausiai, įsitikinęs kažkuo, kas jam buvo svarbu, katinas šlumšteli šalia ir atsidūsta. Iš šono dvelkia šilta gauruota laime. Katinas tyliai murkia, klausausi ir bandau suprasti, ar čia daina, ar pasakojimas.