Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. rugsėjo 16 d.

Rytas. Visi dar miega. Lauke, saulėkaitoje, sėdim trise: aš, saulės energija maitinama baterija ir stiklinė vandens. Man ir baterijai saulė patinka, ir mudvi kraunamės, nors ir skirtingai. Stiklinė tiesiog būna graži. Krūmuose už kūdros, sakykim - šūkauja - paukštis, kurio balsas panašesnis į tuščio puodo skambėjimą (prrrr-bonk!bonk!), bet nei programėlė, nei aš jo nepažįstam. Gal visata atsiųs man įrašą, kuriame aš paukštį atpažinsiu, ir tada jis jau bus mano, ir man nereikės sakyti ne-baublys. O gal ten iš viso kokia kita gyvybė.