Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. liepos 29 d.

Kaip vis tik gera. Ryte šviečia saulė. Ne per karšta. Ne potvynis. Ne uraganas. Tiesiog gražūs debesys giedrame danguje. Gatvėse žmonių nedaug, bet yra. Visi veikia savo šeštadieninius reikalus, bet lėčiau, tykiau, ir iš to ramybė smelkiasi taip pat. Turguje gražiai surikiuoti obuoliai, šilauogės ir rožės. "Aš įdėsiu jums pusę kilogramo, kad žinotumėt, kiek grybų reikia pirkti", pyksta mūsų geroji pardavėja, bet ji iš tiesų mus myli, ir ją, kaip visada, norisi apkabinti. Iš esmės visi atsipalaidavę, ramiai eina ir pirmyn, ir atgal, gėlės kvepia, žmonės susitinka, keičiasi naujienomis, pinigais ir gerais palinkėjimais.