Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. gruodžio 10 d.

Žiūriu, kaip miško eglės kantriai laiko sniego turtus išsitiesusios, užsimerkusios - ir kaip prie įvažiavimo stovintis klevukas jau visai nuo naštos palinkęs. "Sunku jam", galvoju. "Laikykis, pasipurtyk", bandau drąsinti, bet jis (kažkodėl) tyli. Panašu, kad dar vis tebegalvoju apie sunkumą, kurio tema driekiasi per visą savaitę. Norėjau sakyti, kad ne apie fiziką, bet prisimenu ir žiūrėtą istoriją apie deimantines žvaigždes, apie neįsivaizduojamai tankiai suspaustą anglį, apie visos žemės dydžio deimanto grynuolį, į kurį pavirsta savo gyvenimo pabaigoje žvaigždė baltoji nykštukė. Tokia saldi, bet vis tiek šviesi gyvenimo patirties metafora apie tai, kaip sunkumai gyvenime galiausiai padaro iš tavęs brangakmenį.