NARA tinklalaidėje šiandien dalinamės interviu su Rafaeliu Gimelsteinu (fotografijoje) – restorano „Cvi parkas“ Vilniuje įkūrėju, DJ'ėjumi, vienu riedlenčių sporto Lietuvoje pradininkų.
Po „Hamas“ teroro atakos spalio 7-ąją pasaulio žydai solidarizavosi su Izraelyje nužudytais tautiečiais. Dalies jų skausmą greitai pakeitė nerimas dėl Izraelio kraštutinės dešinės vyriausybės atsako.
„Aš jaučiuosi brolis ir pusbrolis žmonių, kurie žuvo. Su žydais, izraeliečiais, jaučiuosi kaip giminaitis. Aš maksimaliai jaučiau liūdesį, neviltį, skausmą. Bet jokio keršto (noro) nebuvo“, – prisimena Rafaelis.
„Man tai yra košmaras. Aš matau verkiantį vaiką – aš nežiūriu, iš kur jis yra. Aš matau sprogimą – įsivaizduoju, koks jausmas būti tame name. Ir labiausiai baisu, kad suprantu, jog mes klimpstam į dar gilesnę problemą, kurią išgydyti bus dar sunkiau“, – tęsia jis, kalbėdamas apie situaciją Gazoje ir Izraelyje.
Viena Rafaelio šeimos pusė buvo nužudyta lietuvių baltaraiščių, o kita – išgelbėta kitų lietuvių. Su sese jie buvo vieninteliai žydai vaikai lietuvių mokykloje Vilniuje.
Šiuo interviu, per vieno žmogaus istoriją, siekiame geriau suprasti Lietuvos žydų santykį su Izraeliu – valstybe, kurią daugelis jų matė kaip saugius namus po to, kai 95% Lietuvos žydų buvo išnaikinti II pasaulinio karo metu, taip pat ir kaimynų lietuvių rankomis.
Spalio 7-osios teroro ataka, kai „Hamas“ nariai nužudė 1,400 izraeliečių ir pagrobė virš 200 jų įkaitais, šią saugumo idėją stipriai sukompromitavo.
Atsakomosios atakos iš Izraelio pusės į Gazą – ypač tankiai apgyvendintą, „Hamas“ kontroliuojamą teritoriją – tęsiasi ketvirta savaitė. Palestiniečių žūčių skaičius, Gazos sveikatos ministerijos duomenimis, viršijo 9 tūkst., tarp jų daugiau nei trečdalis – vaikai.
Vilniuje gyvenantis Rafaelis karo eskalaciją stebi su dideliu nerimu. O arčiau namų jis bijo augančių antisemitinių atakų Europoje, Europos žydams vėl suteikiančių kolektyvinę bausmę.
„Šiuo momentu aš nepalaikau Izraelio vyriausybės veiksmų. Kaip žydas, nepalaikau to proceso, kuriame mes esame. Žydams reikia turėti namus. Tik nežinau ar procesas, kuriame mes esame, yra teisingas pasiekti taiką“, – sako Rafaelis interviu NARA tinklalaidei.
Su Rafaeliu Gimelsteinu kalbasi Karolis Vyšniauskas. Išgirskite visą pokalbį garsiniame interviu.
Publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/rafael-gimelstein-izraelis-palestina
Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara
Patriotiškumas pagal Sienos Grupę
Visuomenės jautrumo paieškos su Amit Goldman
NARA Tekstai. Kai juokas sustabdo karą. Kelionė į Donbaso pafrontę su klounu Marco Rodari
Challenging Your Inner Narrative. Edwin Zwakman interviewed by Eglė Murauskaitė
NARA tekstai. Lukas Ramonas: Zuoko nusikaltimas ir bausmė
„Esu įkalintas žinoti.“ Metai po Vasario 24-osios. Komandos pokalbis.
Sirijai reikia mūsų pagalbos. Interviu su Christina Kaghadou
Peržengusi „Slenkstį“: pas Ievą Jusionytę Harvarde
Laimė – duotybė ar mūsų pačių autorystė?
Kad mūsų šešėliai nebūtų už mus didesni. Matildos Olkinaitės ir Holokausto įamžinimas
Kiek kainuoja psichikos sveikata?
Dedikuoti save ir nesiblaškyti. Jeilio universitete su mokslininke Marija Verner
What’s so scary about a falling tree?
Kaltė ir atleidimas – kaip galimybė kurti tikrą ryšį
“Coming Back Home Is More Dangerous Than Staying in the Streets”. Protests in Iran
Aš nesusikalbu su savo tėvais – jie palaiko Rusiją
NARA tekstai. Per Ukrainos pergalę – į Baltarusijos išlaisvinimą
Ar išliks „Atvira Klaipėda“?
„Pasipuoškim kelmais“. Kaip Alytaus gyventojai gelbėjo miesto medžius
NARA tekstai. Ukraina: žmonių karas keturkojų gyvenimuose
Create your
podcast in
minutes
It is Free
The Modern West
Voices of Misery Podcast
House of Whimsical Terror
Dairyland Frights
Stuff You Should Know
Timcast IRL