NARA tinklalaidėje šiandien dalinamės interviu su Rafaeliu Gimelsteinu (fotografijoje) – restorano „Cvi parkas“ Vilniuje įkūrėju, DJ'ėjumi, vienu riedlenčių sporto Lietuvoje pradininkų.
Po „Hamas“ teroro atakos spalio 7-ąją pasaulio žydai solidarizavosi su Izraelyje nužudytais tautiečiais. Dalies jų skausmą greitai pakeitė nerimas dėl Izraelio kraštutinės dešinės vyriausybės atsako.
„Aš jaučiuosi brolis ir pusbrolis žmonių, kurie žuvo. Su žydais, izraeliečiais, jaučiuosi kaip giminaitis. Aš maksimaliai jaučiau liūdesį, neviltį, skausmą. Bet jokio keršto (noro) nebuvo“, – prisimena Rafaelis.
„Man tai yra košmaras. Aš matau verkiantį vaiką – aš nežiūriu, iš kur jis yra. Aš matau sprogimą – įsivaizduoju, koks jausmas būti tame name. Ir labiausiai baisu, kad suprantu, jog mes klimpstam į dar gilesnę problemą, kurią išgydyti bus dar sunkiau“, – tęsia jis, kalbėdamas apie situaciją Gazoje ir Izraelyje.
Viena Rafaelio šeimos pusė buvo nužudyta lietuvių baltaraiščių, o kita – išgelbėta kitų lietuvių. Su sese jie buvo vieninteliai žydai vaikai lietuvių mokykloje Vilniuje.
Šiuo interviu, per vieno žmogaus istoriją, siekiame geriau suprasti Lietuvos žydų santykį su Izraeliu – valstybe, kurią daugelis jų matė kaip saugius namus po to, kai 95% Lietuvos žydų buvo išnaikinti II pasaulinio karo metu, taip pat ir kaimynų lietuvių rankomis.
Spalio 7-osios teroro ataka, kai „Hamas“ nariai nužudė 1,400 izraeliečių ir pagrobė virš 200 jų įkaitais, šią saugumo idėją stipriai sukompromitavo.
Atsakomosios atakos iš Izraelio pusės į Gazą – ypač tankiai apgyvendintą, „Hamas“ kontroliuojamą teritoriją – tęsiasi ketvirta savaitė. Palestiniečių žūčių skaičius, Gazos sveikatos ministerijos duomenimis, viršijo 9 tūkst., tarp jų daugiau nei trečdalis – vaikai.
Vilniuje gyvenantis Rafaelis karo eskalaciją stebi su dideliu nerimu. O arčiau namų jis bijo augančių antisemitinių atakų Europoje, Europos žydams vėl suteikiančių kolektyvinę bausmę.
„Šiuo momentu aš nepalaikau Izraelio vyriausybės veiksmų. Kaip žydas, nepalaikau to proceso, kuriame mes esame. Žydams reikia turėti namus. Tik nežinau ar procesas, kuriame mes esame, yra teisingas pasiekti taiką“, – sako Rafaelis interviu NARA tinklalaidei.
Su Rafaeliu Gimelsteinu kalbasi Karolis Vyšniauskas. Išgirskite visą pokalbį garsiniame interviu.
Publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/rafael-gimelstein-izraelis-palestina
Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara
Oleg Šurajev: „Daugiau nebus taip, kaip buvo“
NARA iš Lvivo. Pokalbis su žurnalistais Deniu Vėju ir Tomu Valkausku
Witnessing War Twice in Your 20s
NARA tekstai. Svarbiausia nebūti vienam. Niujorko protestų dienoraštis
Без возможности жить и работать в своей стране. Разговор с белорусским журналистом Никитой Мелкозёровым
Kaip susitaikyti tautoms? Pokalbis su Lina Strupinskiene apie Vakarų Balkanus
Saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė apie Ukrainą ir Pilkosios zonos konfliktus
Rethinking Lithuania. Silvia Foti: ’People Say I am Hurting Lithuania. In My Heart, I am Helping’
Rethinking Lithuania: Gražina Bielousova and the Responsibility of the Public Intellectual
Rethinking Lithuania: Chicago’s Eglė Malinauskaitė stands with queer Lithuanians
Mokėti švęsti – tai mokėti gyventi. Andrius Jančiauskas ir Berta Tilmantaitė
Writing As a Way to Reduce Self-Reproducing Violence. A Conversation with Fernanda Melchor
Kalbėti ne tik per ir apie paralimpines žaidynes
Jis vertė ispanakalbę literatūrą, kai Lotynų Amerika buvo pasiekiama tik knygomis
Iššūkis žmogiškumui
NARA tekstai. Nepažinta Zambijos istorija iš Ukmergės
„Kuo mirtis arčiau, tuo ir gyvenimas mažiau baisus darosi.“ Andrius Jančiauskas ir Berta Tilmantaitė
Art For The People, With The People
There‘s No Place Like Home You Can Afford
Mindaugas Bilius. Kur turėčiau būti, kad neįgaliųjų sportui būtų geriau?
Create your
podcast in
minutes
It is Free
The Modern West
Voices of Misery Podcast
House of Whimsical Terror
Dairyland Frights
Stuff You Should Know
Timcast IRL