NARA tinklalaidėje šiandien dalinamės interviu su Rafaeliu Gimelsteinu (fotografijoje) – restorano „Cvi parkas“ Vilniuje įkūrėju, DJ'ėjumi, vienu riedlenčių sporto Lietuvoje pradininkų.
Po „Hamas“ teroro atakos spalio 7-ąją pasaulio žydai solidarizavosi su Izraelyje nužudytais tautiečiais. Dalies jų skausmą greitai pakeitė nerimas dėl Izraelio kraštutinės dešinės vyriausybės atsako.
„Aš jaučiuosi brolis ir pusbrolis žmonių, kurie žuvo. Su žydais, izraeliečiais, jaučiuosi kaip giminaitis. Aš maksimaliai jaučiau liūdesį, neviltį, skausmą. Bet jokio keršto (noro) nebuvo“, – prisimena Rafaelis.
„Man tai yra košmaras. Aš matau verkiantį vaiką – aš nežiūriu, iš kur jis yra. Aš matau sprogimą – įsivaizduoju, koks jausmas būti tame name. Ir labiausiai baisu, kad suprantu, jog mes klimpstam į dar gilesnę problemą, kurią išgydyti bus dar sunkiau“, – tęsia jis, kalbėdamas apie situaciją Gazoje ir Izraelyje.
Viena Rafaelio šeimos pusė buvo nužudyta lietuvių baltaraiščių, o kita – išgelbėta kitų lietuvių. Su sese jie buvo vieninteliai žydai vaikai lietuvių mokykloje Vilniuje.
Šiuo interviu, per vieno žmogaus istoriją, siekiame geriau suprasti Lietuvos žydų santykį su Izraeliu – valstybe, kurią daugelis jų matė kaip saugius namus po to, kai 95% Lietuvos žydų buvo išnaikinti II pasaulinio karo metu, taip pat ir kaimynų lietuvių rankomis.
Spalio 7-osios teroro ataka, kai „Hamas“ nariai nužudė 1,400 izraeliečių ir pagrobė virš 200 jų įkaitais, šią saugumo idėją stipriai sukompromitavo.
Atsakomosios atakos iš Izraelio pusės į Gazą – ypač tankiai apgyvendintą, „Hamas“ kontroliuojamą teritoriją – tęsiasi ketvirta savaitė. Palestiniečių žūčių skaičius, Gazos sveikatos ministerijos duomenimis, viršijo 9 tūkst., tarp jų daugiau nei trečdalis – vaikai.
Vilniuje gyvenantis Rafaelis karo eskalaciją stebi su dideliu nerimu. O arčiau namų jis bijo augančių antisemitinių atakų Europoje, Europos žydams vėl suteikiančių kolektyvinę bausmę.
„Šiuo momentu aš nepalaikau Izraelio vyriausybės veiksmų. Kaip žydas, nepalaikau to proceso, kuriame mes esame. Žydams reikia turėti namus. Tik nežinau ar procesas, kuriame mes esame, yra teisingas pasiekti taiką“, – sako Rafaelis interviu NARA tinklalaidei.
Su Rafaeliu Gimelsteinu kalbasi Karolis Vyšniauskas. Išgirskite visą pokalbį garsiniame interviu.
Publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/rafael-gimelstein-izraelis-palestina
Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara
What Kind of Future Would You Like to Live In? A Conversation With Monika Bielskytė
Bendrystės pergalė: „Saulė ir jūra“ Niujorke
NARA tekstai. Kaip mes žaidėme kapitalizmą, o jis apžaidė mus. „Williams“ istorija
Kodėl sunku pasitikėti? Andrius Jančiauskas ir Berta Tilmantaitė
NARA tekstai. „Ten, kur gera paukščiui, gera ir žmogui.“ Kada tvari aplinka taps visuotine žmogaus teise?
“In Kabul What You Don‘t See Is More Important Than What You Do See”
Stabtelėjimas tarp skubėjimų. Komandos pokalbis
Fighting Covid, Gaining Acceptance: A Story of Daksh, a Doctor in India
NARA tekstai. LGBTQ+ teisės Pietų Afrikos Respublikoje: realybė prieš įstatymą
Teismas išskyrė Dianą su sūnumi. Ji buria moteris, patyrusias tą patį
Sugrįžti į Lietuvą. Marija Nemčenko
„Be savanorių mes neišsiversim“: Kaip padėti žmonėms, atvykstantiems per Baltarusijos sieną
Būti translyčiu Gargžduose
NARA tekstai. Nukūninti gyvenimai: kaip pandemija mus pakeitė
NARA tekstai. Kodėl aš palikau Bažnyčią
Отражение советского сопротивления в сегодняшнем дне
Metai po George Floyd'o nužudymo. Apie rasizmą lietuviškai
Нерешенные конфликты Грузии и нормализация страха
Užsivilkęs baltą chalatą, pasiimi ir širdį
Olego taika su savim
Create your
podcast in
minutes
It is Free
The Modern West
Voices of Misery Podcast
House of Whimsical Terror
Dairyland Frights
Stuff You Should Know
Timcast IRL