Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. gegužės 20 d.

Man labai įdomus valgymas. Nežinau, ar čia sprendžiu kažkokius karminius badavimo ir persivalgymo klausimus iš kažkurios šeimos šakos, ar atsitiktinai užkliuvau ir susidomėjau. Bet jeigu per dvidešimt penkis metus neparėjo, tai matyt jau nebepraeis. Niekada nepraleidžiu progos apie tai pakalbėti - tiesa, tenka nepraleisti ir progų apie tai patylėti. Man tiesiog rauna stogą pagalvojus, kad kiekvienas agurko kąsnis, viduje sprogęs angliavandenių, amino rūgščių, vandens, mineralų ir vitaminų fejerverku, suskilęs į smulkiausias dalis, apsuka kelis ratus per įvairias organizmo sistemas, ir tampa mano pirštu, kuriuo spaudžiu raidę "a", ar net spaudžiu to paties agurko sėklą atgal į žemę. Mes paraidžiui esame tai, ką mes valgome - ir dar truputį tai, ką valgė mūsų mama. Mes neturime daugiau iš ko atkurti tai, kas nusilupa, nukrenta, pasensta ir sudyla - o taip daro beveik visos ląstelės. Mes nesinešiojame tų pačių ląstelių, kurias nešiojomės, kai mums buvo penki. Iki dabar mes jau esame naujų ląstelių rinkinys...