Šaukšto proto dienoraštis, 20... m. liepos 17 d.

Šiandien nebekaršta, ir tai vienas iš geriausių jausmų per paskutines kelias savaites. Net jei ir dar nelijo, nors ir gaila džiūstančių medžių lapų ir žydinčio vandens, dūstančių žuvų ir neramių musių. Tenka pakikenti dėl augant/senstant atsirandančio gebėjimo vienu metu jausti keletą gan skirtingų dalykų ir nebandyti nuspręsti, ar man gera, ar man liūdna, ar aš pykstu, ar man juokinga. Man viskas vienu metu, ir niekas vienas kitam neprieštarauja, ir nieko rinktis nereikia, ir tai ne klinikinė simptomatika. Gal tolerancija, ar kažkas, gal dėmesingumas. Bet šiaip ar taip, man patinka.