Šaukšto Proto dienoraštis, 20 ... m. spalio 8 d.

Žiūriu, kaip kapsi vanduo per suguldytas vyšnių šakeles, Man atrodo, kad vyšnių, bet gal pamenu neteisingai. Nesulaikomai, be galo, nesustodamas. Kai kur švariai nuplaudamas, kai kur skalaudamas net ir tokioje vietoje augančias kažkokias gyvybes - lyg dumblius, lyg kerpes. Labai kyla jausmas, kad tos gyvybės tiesiogiai dalyvauja veiksme, o man veiksmas teka pro šalį. Garsas labai džiugina, kvapas kaip šlapio skėčio, o nugara visa pasišiaušusi ir nuo vieno, ir nuo kito. Kaip gauti tokio jausmo daugiau, kaip visur suspėti...