Mokėti švęsti – tai mokėti gyventi. Andrius Jančiauskas ir Berta Tilmantaitė

„Lingvistiškai žiūrint „šventė“ yra arti žodžio „šventa“. Jei patrauksim religiją į šalį, vis tiek galime žiūrėti taip: O kas mums gyvenime yra šventa? Ant ko mes dėsime akcentus kaip ant savo idealų ir į ką pasirinksime stiebtis?“ – šiame tinklalaidės epizode svarsto psichologas Andrius Jančiauskas.

 

Cikliškumas, pasikartojančios šventės pabrėžia laiko tėkmę, baigtinumą, todėl gali kelti nerimą. Jo prideda ir atsakomybės, lūkesčiai, skubėjimas. Be to, šventimas dažnai yra susijęs su kitais žmonėmis, buvimu tarp jų, santykiais, kurie nebūtinai paprasti ir aiškūs, bet gali kelti ir nemalonių išgyvenimų.

 

Tačiau kodėl visgi svarbu sudėti akcentus ir švęsti – mažus pasiekimus, didelius įvykius, kalendorines ar asmenines šventes ir apskritai, gyvenimą? Net tada kai viskas atrodo tamsu ir beprasmiška. Apie tai kalbasi psichologas Andrius Jančiauskas ir Berta Tilmantaitė. 

 

Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt