Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. balandžio 8 d.

Žiūriu pro langą. Tolėliau geltonuoja šalpusnių būrys. Vakar visą dieną skaudėjo galvą, ir šiandien negaliu atsidžiaugti tuo, kad skausmas dingo. Kiek mažai reikia laimės jausmui...

Ne, iš tiesų turbūt ne taip. Laimė visada yra, tik visokie dalykai, kurie nutinka dažną dieną, kelia didžiulį šurmulį, spygauja, žnaibosi, dainuoja, kikena, stumdosi.... Atėjęs skausmas išsikėtoja ir užima viską, visą įmanomą vietą. Ir kai jau paryčiais skausmas pasitraukia (mano vaizduotėje - visada su ilgu pilku lietpalčiu, ir kažkodėl su ryšulėliu ant pagaliuko), lieka didelė tuščia pieva