Pokalbis su ambasadoriumi Antanu Valioniu apie Lietuvos tapimą visateise NATO nare prieš 20 metų

Kovo 29-ąją sukanka dvidešimt metų, kai Lietuva tapo visateise NATO nare. Šia proga buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, ambasadorius Antanas Valionis su dienraščiu „Bernardinai.lt“ pasidalijo prisiminimais: švenčiant Lietuvos ir kitų naujų narių priėmimą į NATO, kylant septynių valstybių vėliavoms, daugelio valstybių vadovų, diplomatų akyse spindėjo džiaugsmo ašaros. Ambasadoriaus nuomone, šiandien NATO yra vienas pamatinių valstybės saugumo ir klestėjimo garantų, o narystę teigiamai vertina daugiau kaip 90 procentų gyventojų – stojimo metu jų buvo perpus mažiau. Todėl tąsyk A. Valionio vadovaujamai Užsienio reikalų ministerijai ir kitoms žinyboms teko rimtai padirbėti, kad žmonės suprastų mūsų stojimo į NATO tikslus ir svarbą. Ne paslaptis – būta ir dvejonių, nuogąstaujant, kad tokiu būdu prarasime suverenumą. A. Valionį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. Pasakodamas apie Lietuvos narystės NATO ištakas, ambasadorius A. Valionis teigia: „Prie ištakų stovėjo prezidentas Algirdas Brazauskas, profesorius Vytautas Landsbergis, kuris, 1993 metais paklaustas, kodėl mes nesikreipiame į tuometinį NATO generalinį sekretorių Manfredą Wörnerį ir neprašome būti priimami į NATO, atsakė: dar ne laikas. Brazauskas 1994 metų sausio mėnesį parašė tokį laišką ir kreipėsi su prašymu priimti į NATO. Štai čia tos ištakos ir pats sprendimas. Įtemptais 1993-iaisiais, kai Rusija šaudė į savo parlamentą, mes sugebėjome įtikinti ją išvesti kariuomenę, nors neturėjome išvedimo sutarties, tik patį protokolą, kurį suderino Rusijos gynybos ir Lietuvos krašto apsaugos ministrai. Tas kelias niekada nebuvo lengvas. Prisiminkime tuometinę geopolitinę padėtį. Po NATO plėtros vadinamojo Vokietijos etapo, kai susijungė Vokietijos Federacinė ir Vokietijos Demokratinė Respublikos, garsiai buvo šaukiama, kad tai paskutinis NATO plėtros etapas ir kad toliau į rytus – nė colio. Ką girdėjom 2001-ųjų gruodžio mėnesį – NATO, susirinkite savo žaislus, sakė vienas Rusijos viceministras, ir nešdinkitės už 1997-ųjų ribos. Tais metais Madride Lenkija buvo pakviesta į NATO. Taip, man teko dalyvauti tame lemiamame Lietuvos stojimo į NATO etape – taip lėmė istorija. Mes buvom valdžioje, buvo gera socialdemokratų ir socialliberalų koalicija, kuri, manau, garbingai įvykdė žingsnis po žingsnio egzistencinį istorijos, prabėgusių šimtmečių suformuotą supratimą, kad tik Vakarų Europos civilizacijoje, Europos Sąjungoje, bet pirmiausia NATO, kaip egzistencinėje struktūroje, yra mūsų ateitis.“ Daugiau: www.bernardinai.lt .