Sigita Maslauskaitė-Mažylienė pasakoja apie savo piešinius nuo studijų laikų iki dabarties

Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė–dešinė“ veikia žinomos menotyrininkės, tapytojos, ilgametės Bažnytinio paveldo muziejaus vadovės, Lietuvos Respublikos ambasadorės prie Šventojo Sosto ir Maltos ordinui Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės piešinių paroda „Iš budėjimų“. Išskirtinis jos bruožas – kad čia galima pamatyti iki šiol neeksponuotus menininkės darbus – įvairių laikotarpių piešinius. „Piešiniuose tapytojos kūrybos gerbėjai atpažins ir biblinius motyvus iš paveikslų, kur šventieji atrodo kaip praeiviai ir atvirkščiai. Kita parodos dalis atskleis ieškojimo laisvės grožį – čia stora tušo linija supasi tarp peizažo ir abstrakcijos, keliais pieštuko brūkšniais fiksuojamas tolimos šalies įspūdis, spalvota pastele kuriamas akmens portretas arba ant šiugždančio popieriaus iš dėmių tiesiog akyse randasi susimąsčiusios galvos. Ko gero, daugeliui įsimins 10-ojo deš. veikėjo – budėtojo prie Vilniaus senamiesčio užtvaro – kafkiška figūra ir didžiulės akys („Lietaus žmogus“, 1990–1992)“, – rašoma parodos pristatyme. S. Maslauskaitę-Mažylienę kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. Parodos pranešime sakoma, kad čia eksponuojami dar niekur nerodyti įvairių laikotarpių menininkės piešiniai: eskizai, vaizdų dienoraščiai, eksperimentai ir visiškai savarankiški kūriniai. „Šios parodos iniciatorė, režisierė ir kuratorė – Monika Krikštopaitytė. Čia aš jaučiuosi kaip teatre, kaip kine, nes esu daugiau aktorė, medžiaga, kurios dėka kuriama ši architektūra, šie vaizdai. Mes esame Vilniaus grafikos meno centre, galerijoje „Kairė–dešinė“. Čia dirbančios profesionalės menotyrininkės jau gerą dešimtmetį periodiškai rengia piešinių parodas. Kartais sakoma, kad norint pažinti menininką ir jo kūrybą pirmiausia reikia eiti žiūrėti jo piešinių. Taigi kuratorė parodos architektūrą sukonstravo su mano piešiniais, kurie yra vos ne nuo studijų laikų iki dabarties, kai dirbu ir gyvenu Romoje“, – sako S. Maslauskaitė-Mažylienė. Anot jos, kuratorė piešinius parodoje grupavo, sustygavo: vieni yra kaip vaizdų dienoraščiai, kiti – kažkokia medžiaga būsimiems paveikslams. Treti yra parodos „Iš budėjimų“. „Tas budėjimas yra tarsi tokia budrumo, kažkokios stebėsenos būsena, ryškėja čia ir tas krikščioniškas evangelinis leitmotyvas „Budėkite ir melskitės“, – pasakoja dailininkė. Ji taip pat prisipažįsta: „Atvykusi į Romą, norėdama šiek tiek ir pašmaikštauti, tarsi grįžtu prie tokių plenerinių darbų gamtoje. Iš tikrųjų laiko plenerams nėra, bet tokiems budėjimams ir tokiems „įkvėpti – iškvėpti“ aš turiu kambariuką, į kurį kartais įpuolu.“ Daugiau: https://www.bernardinai.lt/s-maslauskaite-mazyliene-norint-giliau-pazinti-menininka-butina-pamatyti-jo-piesinius/.