Antrosios karo metinės: parama Ukrainai ir sankcijų Rusijai poveikis. Pokalbis su Linu Kojala

„Putiną gali sustabdyti tik Ukraina. Šiandien Ukraina yra ta valstybė, kuri ginasi pati ir kuri gina savo kaimynines šalis, įskaitant ir mus. Ji siunčia signalą Kremliui, kad jis nėra visagalis ir kad agresija nebūtinai pasiekia tuos tikslus, kuriuos diktatorius tikėjosi pasiekti“, – interviu dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigia Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala. Jį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. L. Kojala įsitikinęs, kad šiandien geriausia ir Vakarų šalių, ir pačių ukrainiečių investicija yra investicija į Ukrainos gynybą, į Ukrainos demokratinę ir vakarietišką ateitį, nes tai turės ilgalaikių padarinių. Deja, tai gali būti ir pasekmės: jeigu Ukrainai nepasiseks, jeigu agresorius pasieks savo tikslus, jo apetitas pradės kilti dar labiau. Kalbėdamas apie dabartinę Rusijos agresijos prieš Ukrainą situaciją, politologas tikina: „Viena vertus, galime pasidžiaugti, kad Ukraina paneigė prognozes, kurios dominavo prasidėjus invazijai, – jog atsilaikyti pavyks vos kelias dienas, kelias savaites, na, geriausiu atveju – kelis mėnesius. Šiandien galime konstatuoti, kad Ukraina toliau ginasi, toliau tai daro kaip valstybė, ne partizaninį karą kariaudama, bet turėdama kariuomenę, visas kitas veikiančias institucijas. Ir tai savaime yra didelis pasiekimas. Vis dėlto antrąsias karo metines mes sutinkame, ko gero, mažiau optimistiniame fone – todėl, kad vis dar apie 18 proc. Ukrainos teritorijos yra okupuota, ir panašu, jog šiais metais iniciatyvą fronte turės agresorius. Tai nebūtinai reiškia, kad jam pavyks pasiekti reikšmingus proveržius, tačiau bet kuriuo atveju tikėtis, jog Ukrainai šie metai galėtų reikšti esmingą žingsnį į priekį, išstumiant okupacines pajėgas, yra gana sunku.“ Kodėl ne tik JAV, bet ir Europos Sąjungai taip sunkiai sekasi priimti sprendimus dėl karinės pagalbos Ukrainai? „Manyčiau, telkiant paramą kovojančiai Ukrainai, Vakarams trūksta politinės lyderystės. Vis dėlto parama Ukrainai visuomenėse išlieka gana didelė. Be abejo, yra svyravimų. Vakarų Europoje nuogąstaujama dėl kitų problemų, kurias reikia spręsti. Tokių diskusijų vyksta Jungtinėse Valstijose. Visgi, jeigu yra stipri politinė lyderystė, tuomet tie sprendimai tikrai įmanomi. Juo labiau kad parama Ukrainai nėra tokia jau palyginti didelė. Pavyzdžiui, 2021–2023 metais, kad kompensuotų išaugusius energetikos kaštus, Europos Sąjungos valstybių vyriausybės priėmė sprendimus, kurių vertė buvo apie 540 mlrd. eurų siekiant kompensuoti šias netektis. Parama Ukrainai šiuo metu siekia apie 140 mlrd. eurų. Vadinasi, yra tikrai realios galimybės kilti aukštyn ir parodyti Ukrainai, kad ji nėra viena“, – aiškina L. Kojala. Paprašytas pasvarstyti, kokį poveikį telkiant Rusijos opozicijos jėgas dabartiniu metu gali turėti Aleksejaus Navalno našlės Julijos Navalnajos pareiškimas, kad ji tęs vyro vykdytą veiklą, politologas teigia, kad padėtis labai sudėtinga. „Navalnas išties buvo charizmatiškas lyderis, toks, kuris sugebėjo patraukti milijonų Rusijos ir ne tik Rusijos gyventojų dėmesį savo dokumentiniais filmais apie korupciją, apie Kremliaus savivaldžiavimą, apie tai, kaip sistema naudojasi Rusijos turimais ištekliais ir pan. Tokių lyderių, tokių ryškių veikėjų, kurie oponuotų Vladimirui Putinui, kad ir kaip vertintume paties Navalno geopolitines vizijas, Rusijoje nebuvo ilgą laiką, ir pakeisti jį bus be galo sunku. Taip, jo žmona, ko gero, tęs veiklą. Mes matėme, kad jie iki šiol veikė kaip tam tikras tandemas. To tandemo vienos iš ašių, deja, nebėra šiame pasaulyje, tad akivaizdu, tikėtis, kad tie rezultatai bus efektyvūs, ypač dabartinėje situacijoje, kai Kremliaus sistema naudoja visas įmanomas priemones suvaržyti bet kokį protesto potencialą, yra labai sudėtinga“, – sako L. Kojala. Daugiau: www.bernardinai.lt