Sekmadienio meditacija. Br. Algirdas Malakauskis OFM. Sugrįžimas pas Tėvą į Dangaus karalystę

Kristaus Žengimo į Dangų (Šeštinių) Dievo žodis: https://lk.katalikai.lt/_dls/_abc/b_sestines.html Sugrįžimas pas Tėvą į Dangaus karalystę Mielieji, Evangelijos ištrauka mums kalba apie Jėzaus misijos žemėje pabaigą, Jo žengimą į Dangų. Tačiau Evangelija pagal Morkų prasideda Išganymo žinia, kurioje visiems skelbiama, kad Dievo karalystė prisiartino. Visa Evangelija pagal Morkų mums kalba apie tai, kaip Jėzuje Kristuje šis skelbimas tampa gyvenimu, gyva istorija. Jėzus prisiartina prie visų ir kiekvieno. Jis labai konkrečiais veiksmais myli: ateina į žmonių namus, į kasdienį žmonių gyvenimą, juos gelbsti iš vienatvės, nuodėmės, užmezga ryšį, priartina prie Dievo. Tačiau galiausiai Jėzus išduodamas – atiduodamas kančiai ir mirčiai. Manytume, kad mirtis Jį įveikė, tačiau ne – Prisikėlusysis įveikė mirtį, Jis tapo gyvuoju. Jo būtis peržengia erdvės ir laiko barjerus. Jis sugebėjo sukurti dar artimesnį ryšį su kiekvienu žmogumi. Evangelija pagal Morkų baigiasi šiandien išgirsta ištrauka. Tai Jėzaus žemiškasis atsisveikinimas su savaisiais, Jo sugrįžimas pas Tėvą. Klausimas: kaip galima suderinti Evangelijos pradžią su šia pabaiga? Kokiu būdu Dievo karalystė yra arti, kai Viešpats palieka šią žemę ir grįžta į Dangų pas Tėvą? Ar Dievo karalystė vis dar arti? Kaip? Iš tikro Dievo karalystė išsipildo būtent tuo metu, kai Jėzus grįžta pas Tėvą. Nes Geroji Naujiena – tai žinia, jog ir mūsų laukia panašus likimas – mūsų pašaukimas, mūsų kelias yra sugrįžimas pas Tėvą. Jėzus atėjo pas mus tam, kad dovanotų, atskleistų naują gyvenimą, bet ne vien tam, o ir todėl, kad atskleistų šio gyvenimo tikslą – grįžimą pas Tėvą. Todėl įžengimas į Dangų yra ne tik paskutinis Jėzaus gyvenimo šioje žemėje slėpinys, bet kartu tai yra ir mūsų gyvenimo slėpinys, kuris atskleidžia tiesą apie mus. Mes taip pat esame sukurti, kad žengtume į Dangų, taip pat sugrįžtume pas Tėvą. Visa kūrinija su ilgesiu laukia, visa žmonija to ilgisi. Todėl Jėzaus sugrįžimas pas Tėvą yra paskutinis Jėzaus mokymas, skirtas mums. Mes esame pašaukti ne tik gražiam ir kilniam gyvenimui čia, žemėje, apriboti laiko ir erdvės – nuo šiol esame pašaukti gyventi visai kitoje erdvėje ir kitu laiku, kurie mums yra Dievo paruošti. Gyvenimas žemėje yra šios kelionės aukštyn kelias – ne kliūtis, kurią reikia įveikti arba jos išvengti, ne laikas, kurį reikia pralaukti, laukiant to, kas tikra. Žemė paslaptingai tampa amžinybės įsčiomis – iš čia startuojame, tai yra pakilimo aikštelė, skirta žengimui aukštyn, į kurį visi esame pašaukti. Būtent čia, į žemę, Tėvas nukreipia savo žvilgsnį, ją sukilnina, atsiunčia savo Dvasią, kurios dėka gyvenimas kyla į amžnybę. Jėzus, žengdamas į Dangų, kartu lieka čia, žemėje: Jis lieka savo mokiniuose, savo Bažnyčioje, pašauktoje gyventi ir daryti būtent tai, ką Jis darė – būti artėjančia Dievo karalyste. Dėl šios priežasties mokiniai, tai yra mes, turime eiti į visą pasaulį bei skelbti Evangeliją visai kūrinijai. Mokiniai, tai reiškia mes, nesame pašaukti nuveikti begalės dalykų, mums nereikia atlikti sensacingų stebuklų – mums tereikia tikėti. Ir tada mes pamatysime, kad mūsų gyvenimas parodys Viešpaties buvimą, Viešpačiui drauge veikiant ir Jo žodžius patvirtinant ženklais, kurie lydėjo mokinius, kaip kalba Morkus (plg. Mk 16, 20). Mes esame pašaukti patys būti ženklais – Kristaus pergalės prieš blogį, gyvenimo pergalės prieš mirtį ženklu. Įdomu, kad prieš pat šiandien skaitomas Evangelijos pagal Morkų eilutes, tekste tris kartus kalbama apie mokinių netikėjimą. Atrodo, kad tie, kurie yra pasiųsti skelbti Evangelijos visam pasauliui, tie, nuo kurių priklauso daugybės žmonių išganymas, jie patys buvo netikintys, abejojantys ir kietos širdies. Tačiau būtent tai mums teikia vilties – tik tie, kurie patys pažįsta netikėjimą, abejones, gali nešti Karalystės žinią kitiems, tik tie, kurie susidorojo su savo abejonėmis, tik tie, kurie patyrė, kad Dievo karalystė iš tiesų yra malonė. Norėčiau baigti pabrėždamas, kad Dievo karalystė yra tarp mūsų. Ne todėl, kad esame tvirtai įsitikinę, ne todėl, kad mums nekyla abejonių, bet vien todėl, kad leidžiamės būti Evangelijos keičiami, keičiami malonės. Br. Algirdas Malakauskis OFM yra Mažesniųjų brolių ordino (pranciškonų) Lietuvos šv. Kazimiero provincijos delegatas Šiaurės Amerikai, Šv. Antano vienuolyne Kenenbunke, Meino valstijoje, JAV. 2024 m. gegužės 12 d. vyks referendumas dėl pilietybės išsaugojimo, oficialiai vadinamas Privalomuoju referendumu dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12-ojo straipsnio pakeitimo. Atsižvelgdamas į šio klausimo svarbą užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams ir neagituodamas balsuoti „už“ ar „prieš, iki pat referendumo savaitės interneto dienraštis „Bernardinai.lt“ sekmadieniais publikuos užsienyje dirbančių sielovadininkų parengtas ir nuotoliu įrašytas „Sekmadienio meditacijas“ – kunigų komentarus apie to sekmadienio liturgijos Šventojo Rašto skaitinius. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/sekmadienio-meditacija-sugrizimas-pas-teva-i-dangaus-karalyste/