Pokalbis su psichoterapeute Rosita Pipiriene apie pavasarinį nerimą ir baimę

Psichologė-psichoterapeutė Rosita Pipirienė sako, kad ir nerimas, ir baimė, ir kitos panašios emocijos mus lydi visą gyvenimą, todėl nereikia dėl jų būgštauti. Emocijas tiesiog galima valdyti. „Visi jausmai kažką sako, jie reikalingi. Negalima jų ignoruoti dėl kažkokios menamos stiprybės. Juk žmogus, kuris moka jausmus įvardinti ir išreikšti, yra stiprus. O tas, kuris juos blokuoja ir susikuria nevaldomą nerimą, yra silpnas. Negaliu sakyti, kad jis šiek tiek neadekvatus, tačiau turėtų savimi susirūpinti“, – tikina specialistė. Ją kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. Prieš kreipiantis į specialistus pašnekovė ragina pirmiausia pamėginti susivokti patiems: kodėl taip jaučiuosi? Kaip galiu padėti pats sau? Jeigu procesai, susiję su nerimu, baime, gana toli pažengę, tuomet jau reikia ieškoti kvalifikuotos pagalbos. Kaip paprastam žmogui atpažinti nerimą sukeliančius veiksnius? „Pagrindinis dalykas turbūt yra sudirgimas. Šis žodis apima labai daug simptomų. Žmogus gali būti perdėtai aktyvus, nenusėdėti vietoje, jis virpa, judina rankas, kojas, kai to daryti visai nereikia. Jis niekur neskuba, tarkim, sėdi ramiai laidoje kaip mes, kalba, ir tiek. Nerimas visada pasireiškia tam tikra išeiga per kūną“, – teigia R. Pipirienė. Pasak specialistės, pirmiausia reikia suprasti, kad nerimauti, būti apimtam streso yra normalu. „Nemažai žmonių, ypač mūsų, lyderių, visuomenėje, yra tarsi įkalinti: būk tvirtas, stiprus, nebijok, nejausk liūdesio, juo labiau kančios, nes tai stipriesiems nebūdinga. Tada gniaužiami jausmai, o tai dažniausiai pasireiškia perdėtu nerimu. Tokiu atveju pirmiausia, ką mums reikia padaryti, – tai priimti tuos jausmus, mes juk žmonės“, – kalba psichoterapeutė. Specialistai sako, kad, norint įveikti nerimą ar baimę, reikia užsiimti veikla, kuri teikia džiaugsmą arba ramina. O jeigu džiaugsmą teikia, tarkim, besaikis valgymas? „Štai čia jau yra išvada tam žmogui. Bet koks besaikis veiksmas kels dar didesnį stresą ir nerimą, jis žmogų užklups dviguba jėga. Čia yra visų priklausomybių esmė. Tuo metu tarsi slepiamas besaikis alkoholio vartojimas, maisto valgymas, besaikis sportas, besaikis domėjimasis ekologiniu maistu. Dabar tai labai populiaru, ir nemažai žmonių tampa beveik priklausomi nuo vienų ar kitų dalykų. Besaikis rūpinimasis savo šeimos nariais taip pat yra nerimo slopinimas, nes įsikalama į galvą, kad aš dabar už visus esu atsakingas ar atsakinga ir visus dabar globosiu, bet tik ne save. Ir tai paprastai baigiasi išsekimu ir gulėjimu lovoje. Taigi bet koks besaikis veiksmas, kad ir koks kilnus būtų, kelia nerimą, nes jis yra žmogaus nesuvoktas, todėl slopinamas“, – aiškina R. Pipirienė. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/psichoterapeute-r-pipiriene-nereikia-bijoti-nei-pavasarinio-nerimo-nei-streso/.