Pokalbis su gydytoja kardiologe Giedre Balčiūnaite

Balandžio 7-ąją minima Pasaulinė sveikatos diena. Šią šventę inicijuoja Pasaulio sveikatos organizacija nuo 1950 metų. Šiemet dėmesys sutelkiamas į sveikatos apsaugos prieinamumą – kiekvienam ir visur. Nors kai kuriose srityse medicinos pažanga stulbinama, pusei pasaulio gyventojų šiuolaikinė sveikatos apsauga vis dar nėra prieinama, arba ji jiems per brangiai kainuoja. Gydytoja kardiologė Giedrė Balčiūnaitė, linkėdama visiems kuo geriausios sveikatos, primena, kad turėtume būti fiziškai aktyvūs. Tai mūsų visuomenės problema – kad fizinis aktyvumas dažnai yra nepakankamas. Taip pat svarbu nežaloti savęs žalingais įpročiais. G. Balčiūnaitę kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. Paklausta, kodėl širdies ir kraujagyslių ligos tiek pasaulyje, tiek Europoje, o ir Lietuvoje minimos tarp labiausiai paplitusių, kardiologė sako: „Tai tiesa – kraujagyslių ligos jau daug metų lyderiauja neigiama prasme, išlieka didelis sergamumas jomis. Lietuvoje situacija taip pat nėra gera. Tai pagrindinė mirtingumo priežastis, nors ir vykdomos prevencinės programos. Lietuva geografiškai pagal širdies ir kraujagyslių ligų paplitimą priklauso padidėjusios rizikos regionui. Nors esame Europos Sąjungos valstybė ir norėtume lygiuotis į Vakarus, į Skandinavijos šalis, tačiau esame greta tokių valstybių kaip Rusija, Baltarusija, Rytų Europos šalys. Taigi mūsų regione situacija nėra gera, ir dėmesio tam niekada nebus per daug.“ Ką neteisingai darome, kad mus taip persekioja ir kankina kraujagyslių bei širdies ligos? „Tų priežasčių yra labai daug, – pabrėžia G. Balčiūnaitė. – Tai nėra tik tai, kad žmonės kažką neteisingai daro. Vienas dalykas yra nuo mūsų nepriklausantis, tai – paveldėjimas. Nors ir darome viską teisingai, bet jeigu širdies kraujagyslių ligomis sirgo mūsų tėvai, dėdės, tetos, ypač ankstyvame amžiuje, iki penkiasdešimties metų, tada yra didesnė paveldimumo rizika, ir šioms ligoms reikėtų skirti didesnį dėmesį. Taigi šių veiksnių jau pakeisti negalime, bet yra labai daug dalykų, kurie priklauso tik nuo mūsų. Visų pirma – mūsų gyvenimo būdas, kas padidina mums riziką sirgti.“ Pasak kardiologės, visą žmonių populiaciją būtų galima suskirstyti į dvi grupes. Dalis žmonių yra sveiki asmenys, kurie neturi problemų, nėra sirgę širdies, kraujagyslių ligomis. Jiems pagrindinis dalykas – stengtis išsaugoti sveikatą. Absoliuti mūsų dauguma gimstame turėdami sveiką širdį. Mūsų tikslas yra tai išsaugoti ir suteikti širdžiai palankias sąlygas dirbti. „Ką mes turėtume daryti? Pirmiausia turėtume būti fiziškai aktyvūs. Tai mūsų visuomenės problema – kad fizinis aktyvumas dažnai yra nepakankamas. Daug problemų išsivysto tuomet, kai žmonės yra nutukę: tada išauga cukrinio diabeto rizika, kyla kraujo spaudimas. Svorio kontrolė ir tinkama mityba – taip pat labai svarbu. Mityboje svarbu mažiau vartoti gyvulinės kilmės produktų, daugiau augalinių, daugiau valgyti daržovių, vaisių, nesočiųjų riebiųjų rūgščių, skaidulinių medžiagų. Tai pat svarbu nežaloti savęs žalingais įpročiais, nes įrodyta, kad rūkymas padidina širdies kraujagyslių ligų riziką penkis kartus. Reikia stengtis palaikyti normalų kraujospūdį, normalų cholesterolio kiekį. Taip pat svarbus fizinis aktyvumas pacientams, kurie serga širdies nepakankamumu, tuomet rekomenduojama judėti pagal savo galimybes. Ir, be abejo, reikia laikytis gydytojų rekomendacijų, nes gydytojai visada nori tik gero“, – sako kardiologė G. Balčiūnaitė. Daugiau: www.bernardinai.lt