Pokalbis apie Vaiko teisių deklaracijos šimtmetį su organizacijos „Gelbėkit vaikus“ atstovais

Šių metų rugsėjis ypatingas organizacijai „Gelbėkit vaikus“. Prieš šimtą metų tarptautinio „Save the Children“ aljanso įkūrėja, britė mokytoja Eglantyne Jebb pirmoji prakalbo apie vaiko teisių svarbą. Jos parengtas Vaiko teisių chartijos projektas 1924 m. rugsėjo 26 d. Ženevoje buvo adaptuotas kaip Vaiko teisių deklaracija, kuri tapo oficialios Vaiko teisių konvencijos pagrindu. Vienas pagrindinių jos punktų – kiekvienas vaikas turi būti girdimas. Ar šiandien Lietuvoje vaiko balsas girdimas? Naujausia apklausa rodo, kad jis girdimas prastai. Tai jokiu būdu nepaneigia gerų poslinkių, permainų vaiko teisių apsaugos srityje, tačiau, kaip teigiama, vaikai nemeluoja, jie sako tai, ką mato realiame gyvenime, kokį dėmesį jaučia iš suaugusiųjų. Žurnalistas Vytautas Markevičius apie gerąją patirtį vaiko teisių apsaugos srityje kalbina Anykščių rajono Raguvėlės vaikų dienos centro įkūrėją ir vadovę Reginą Zorgevičienę. Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė ir psichologė, organizacijos Veiklos ir kokybės padalinio vadovė Laura Milčienė pristato tyrimą, kurį atliekant buvo klausta vaikų nuomonės – kaip jiems atrodo, ką reikėtų nuveikti, kad vaikams būtų geriau ir mieliau gyventi Lietuvoje? L. Milčienė plačiau pasakoja apie organizacijos „Gelbėkit vaikus“ atliktą tyrimą, kuris buvo inicijuotas rengiant naują strategiją ir galvojant apie vaikų poreikius. Norėta paklausti vaikų nuomonės, kaip jiems atrodo, ką organizacija „Gelbėkit vaikus“ per ateinančius trejus metus galėtų padaryti, kad jiems būtų geriau ir mieliau gyventi Lietuvoje. Taip pat, L. Milčienės teigimu, norėta išsiaiškinti, su kokiais iššūkiais vaikai susiduria ir kokia jų nuomonė apie galimus jų sprendimo būdus. „Mes parengėme didžiulę apklausą, kuri apėmė beveik visas Lietuvos savivaldybes. Atsakymus gavome iš 54 savivaldybių. Apklausoje dalyvavo ir ją užpildė 994 14–18 metų vaikai. Gal tikslingiau būtų sakyti – vaikai ir jaunuoliai iki 18 metų. Tikrai nesitikėjome gauti tiek atsakymų. Jų gavome gana daug, todėl sudėlioti išvadas mums buvo lengva. Ko mes klausėme? Klausėme apie iššūkius, su kuriais vaikai susiduria mokykloje; kaip jie jaučiasi, kokia yra jų pastarojo mėnesio emocinė sveikata, kaip subjektyviai ją galėtų įvertinti. Taip pat klausėme, kaip apskritai jaučiasi; ar politikai, sprendimų priėmėjai vaikus girdi; ką jie galvoja apie klimato kaitą. Klausimų spektras buvo labai platus, o atsakymai – ganėtinai įvairūs. Iš jų galime susidaryti vaizdą, ką vaikai norėtų pasakyti arba kokius sprendimo variantus siūlytų“, – esminius tyrimo ypatumus vardija organizacijos „Gelbėkit vaikus“ Veiklos ir kokybės padalinio vadovė. Tad ką šiandien vaikai norėtų pasakyti, ko jie laukia? „Vertėtų pradėti kalbėti nuo švietimo sistemos, – tvirtina psichologė. – Mes klausėme, kokių pokyčių mokykloje vaikai norėtų arba kaip jie įsivaizduoja savo mokyklą. Vaikai norėtų mažiau namų darbų – taip atsakė du iš trijų. Jie norėtų daugiau laisvės rinkdamiesi mokomuosius dalykus, tokius, kur būtų svarbesni jų interesai. Vaikai sako, kad mokykloje norėtų įgyti daugiau žinių apie gyvenimo įgūdžius, kad išeitų iš mokyklos pasiruošę realiam gyvenimui. Tai pasakė septyni vaikai iš dešimties. Daugelis norėtų įgauti gyvenimui reikalingų socialinių įgūdžių: kaip bendrauti su kitais, kaip spręsti konfliktus; taip pat įvairių emocinių kompetencijų arba emocinių įgūdžių, kaip tvarkytis su savo emocijomis, atpažinti savo jausmus ir stiprinti atsparumą.“ Kita dalis svarbių klausimų, pasak psichologės L. Milčienės, buvo tokie: ką mes, suaugusieji, turėtume padaryti, kad vaikai galėtų tuos savo iššūkius spręsti. Tyrimas, anot jos, byloja, kad ryškių iššūkių esama emocinės gerovės srityje. „Kai klausėme vaikų ir prašėme įvertinti emocinę sveikatą dešimtbale sistema, atsakymas buvo 6,2 balo – tai vidutinis balas. Tai mums reiškia labai vidutinį emocinės sveikatos įvertinimą. Tą atspindi ir kiti Lietuvoje atlikti tyrimai, kai kalbama apie jaunuolių emocinę sveikatą. Labai norėtųsi, kad suaugusieji galėtų parodyti vaikams, jog emocinės sveikatos problemų nereikia gėdytis, kad ši stigma mažėtų. Galbūt reikėtų rengti daugiau diskusijų, susijusių su emocine sveikata. Apibendrinant – kokie iššūkiai kyla vaikų gerovei? Prašėme jų pažymėti visus įmanomus iššūkius, į ką mums svarbu atsižvelgti. Didžiausias iššūkis yra spaudimas mokykloje. Du iš trijų vaikų teigia, kad jaučia tokį spaudimą. Mums sunku interpretuoti, dėl ko taip yra. Turbūt yra daug priežasčių. Antrasis svarbus iššūkis – nežinojimas, kaip pačiam įveikti liūdesį, pyktį, baimę, nerimą, kaip susitvarkyti su savo emocijomis. Tai pasakė beveik du iš trijų vaikų“, – statistika dalijasi pašnekovė. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/organizacijos-gelbekit-vaikus-atliktas-tyrimas-parode-daugumai-vaiku-atrodo-kad-suaugusieji-ju-balso-negirdi/.