Lietuva neretai vadinama nesibaigiančių reformų kraštu. Kai kurios jų vyksta sklandžiai ir žmones nuteikia palankiai, tačiau yra ir tokių, kurios vyksta beveik nuo pat šalies nepriklausomybės atkūrimo ir niekaip nesibaigia. Nuo 2024 metų sausio 1-osios pradedama Negalios reforma, kuri palies daugiau kaip 220 tūkst. žmonių, turinčių negalią dėl ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų. Pagrindinis jos tikslas – kad kiekvienas žmogus, turintis negalią, sulauktų kokybiškam gyvenimui reikalingos visapusiškos pagalbos pagal individualius poreikius. Išsamiau apie numatomus pokyčius dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis ir neįgaliųjų Naujojo teatro steigėja, meno vadovė ir režisierė Svetlana Šulc. Juos kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. Kuo galima padėti žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių, kad jie nesijaustų atskirti? „Vienareikšmiškai edukacija, viešinimas – tai svarbiausiai dalykai, – tikina S. Šulc. – Reikia plėtoti supratimą, kad negalios žmonės yra tokie patys, kaip ir visi kiti, tik turintys papildomų specialiųjų poreikių, neleidžiančių arba trukdančių džiaugtis visais gyvenimo teikiamais malonumais. Mes rengiame daug gražių projektų su mokyklomis, pas mus atvažiuoja vaikai, gyvai su jais bendraujame, pasižiūrime spektaklių ištraukas. Vėliau tęsiame diskusijas, jie turi teisę užduoti bet kokį klausimą, koks tik jiems šauna į galvą, šalia sėdinčiam neregiui, asmeniui, judančiam tik vežimėliu, ar dvasinių problemų turinčiam žmogui. Būtent šių dalykų aš pasigendu reformoje. Manau, kad ją rengę asmenys, arba dauguma jų, neįsijautė į neįgaliųjų pasaulį, viską darė pagal save, kaip jiems atrodo. Mums neretai tie patys dalykai atrodo kitaip, mes visi skirtingai matome pasaulį. Nebuvo aiškiai kreiptasi į neįgaliųjų organizacijas, pačius neįgaliuosius, – o to mes norėtume. Pateiksiu vieną pavyzdį. Įstatymuose labai gražiai aprašytas neįkainojamas negalios žmonių pagalbininkas šuo vedlys. Ten teigiama, kad negalios žmogus su jo pagalba galės eiti į teatrus ir visur kitur, tačiau niekur neparašyta, kas ir kaip pasirūpins tuo šunimi vedliu, kaip jį bus galima nusipirkti. Mūsų žiniomis, tokie šunys labai brangiai kainuoja. Kas duos pinigų ar paskolą juos įsigyti?“ J. Džiugelis džiaugiasi, kad visos nevyriausybinės organizacijos, dirbančios negalios srityje, galėjo išreikšti savo nuomonę ir teikti pasiūlymus reformai. „Galiu pasidžiaugti, kad per šią kadenciją kaip niekada anksčiau glaudžiai bendradarbiaujama su socialiniais partneriais, ypač kalbant apie neįgaliųjų nevyriausybines organizacijas. Bet noriu pabrėžti, kad nevyriausybinės neįgaliųjų organizacijos taip pat nėra vienalytės. Jos turi skirtingą požiūrį. Kiek yra įvairių organizacijų – tiek ir nuomonių, bet galiu patikinti, kad su didžiosiomis organizacijomis, skėtinėmis, buvo tikrai glaudžiai bendradarbiaujama. Ir jos pritaria šiai reformai“, – konstatuoja jis. Daugiau: https://www.bernardinai.lt