Kovo 25-ąją Vatikane, Šv. Petro bazilikoje, laukia istorinis įvykis – popiežius Pranciškus Rusiją ir Ukrainą paaukos Nekalčiausiajai Švč. Mergelės Marijos Širdžiai. Šitaip popiežius atsiliepė į Ukrainos lotynų apeigų vyskupų prašymą; parašus rinko ir Lietuvos katalikai, primindami, kaip tikima, 1917 m. Fatimoje apsireiškusios Mergelės žodžius:
„Aš ateisiu prašyti Rusijos paaukojimo mano Nekaltajai Širdžiai ir atgailos Komunijos pirmaisiais [mėnesių] šeštadieniais. Jei mano norų bus klausoma, Rusija atsivers, ir bus taika; jei ne, tuomet jinai išplatins savo klaidas visame pasaulyje, sukels karus ir Bažnyčios persekiojimus, gerieji bus kankinami ir Šventasis Tėvas daug kentės. Atskiros tautos bus sunaikintos…“
Tuo metu, kai įrašinėjome tinklalaidę, naujiena apie kovo 25-ąją dar nebuvo paskelbta. Mūsų pašnekovas, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos vikaras, kunigas Robertas Urbonavičius pasakoja, ką reiškia tas „paaukojimas“, kiek jis svarbus šiandien – ir kodėl tikintieji iki šiol nesutaria, ar Marijos Fatimoje prašymas dėl Rusijos buvo išpildytas.
Tinklalaidę veda Simonas Bendžius.
0:00 – Įžanga;
2:12 – Kodėl visai gerai būti kunigu, kai vyksta karas;
7:38 – Kun. Roberto įspūdžiai iš kelionių po Rusiją ir Baltarusiją;
19:41 – Katalikų padėtis Rusijoje;
21:32 – Kaip vertinti viešą kreipimąsi dėl Rusijos paaukojimo Švč. Mergelės Marijos Nekaltajai Širdžiai;
23:59 – Kuo išskirtiniai Marijos apsireiškimai Fatimoje;
28:55 – Ką tas paaukojimas reiškia;
32:35 – Ankstesni popiežiai neišpildė Marijos prašymo?
38:08 – Kildavus karams, Bažnyčia visada ragindavo kurti gėrį;
43:18 – Katalikų primirštama atgailos ir pasninko prasmė;
50:46 – Dvasinė kova vyksta visais laikais, net ir pasaulietinės taikos metu.