Politologai I.Kalpokas, S.Spurga ir E.Vareikis dalijasi įžvalgomis apie kandidatų į JAV prezidentus debatus

Viena pagrindinių temų pasaulio žiniasklaidoje – antradienio vakarą įvykę kandidatų į JAV prezidentus televizijos debatai. Kiek mažiau nei dvi valandas trukusiuose „ABC News“ televizijos debatuose demokratų ir respublikonų kandidatai Kamala Harris ir Donaldas Trumpas aptarė tokias temas kaip ekonomika, nelegali migracija, sveikatos apsauga, abortai bei užsienio politika, įskaitant karus Ukrainoje ir Gazos Ruože. Nors debatų pradžioje varžovai paspaudė vienas kitam ranką, tačiau netrukus malonybės baigėsi. 78 metų D. Trumpas pavadino K. Harris „marksiste“, o 59-erių K. Harris atkreipė dėmesį, kad D. Trumpas yra nuteistas nusikaltėlis. Kaip teigia politikos apžvalgininkai, tokia retorika amerikiečių rinkėjams įprasta, ir milijonai jų, kaip ir kitų pasaulio televizijų žiūrovai, laukia šių debatų, įdėmiai juos stebi ir savotiškai mėgaujasi šia politikų kova. Su dienraščiui „Bernardinai.lt“ savo įžvalgomis apie įvykusius JAV prezidentinius debatus dalijasi politologai: Vytauto Didžiojo universiteto docentas Ignas Kalpokas, Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas Egidijus Vareikis. I. Kalpoko teigimu, ko gero, esminis dalykas šiuose debatuose – tai, kad K. Harris pavyko išvengti didžiausių problemų, kurių jai galėjo pridaryti D. Trumpas, arba tiksliau – D. Trumpui nepavyko užsikabinti už svarbiausių dalykų, tokių kaip ekonomika, pasitraukimas iš Afganistano ir apskritai K. Harris buvimas nepopuliarioje Joe Bideno administracijoje. „Kamalai Harris pavyko išnaudoti savo, kaip prokurorės, patirtį, prispaudžiant Trumpą ten, kur jam buvo jautriausia, priverčiant jį nervintis kartais net ir dėl tokių visiškai trivialių, bet jam nepaprastai svarbių dalykų, kaip antai kiek žmonių ateina į mitingus arba iš jų neišeina anksčiau laiko ir pan. Šiuo atveju labai aiškiai matėsi aiškus rungtynių planas, jeigu taip galima pavadinti, ir panašu, kad labai anksti Kamalai Harris pavyko primesti rungtynių planą Trumpui. O jau tuomet, kai jį suima emocijos, – jis labai lengvai pasiduoda tokioms provokacijoms“, – svarsto I. Kalpokas. S. Spurgos teigimu, šie debatai buvo labai laukti dėl vienos priežasties – buvo laukiama, kaip pasirodys K. Harris, kadangi D. Trumpą visi puikiai žino, pažįsta, o K. Harris – ne. „Harris startavo labai neblogai. Pasiūlė žaismingą rinkimų kampaniją. Davė tik vieną išsamesnį interviu CNN televizijai. Todėl buvo laukiama, ar ji tikrai pasirodys prezidentiška, ar įrodys, kad gali prisiimti tokią atsakomybę, kaip atrodys šalia Donaldo Trumpo, ar sugebės savo kovingu prokurorišku stiliumi atremti jo argumentus. Be abejo, taip pat buvo laukiama ir analizuojama, kokie Harris programos punktai bus išryškinti. Rinkimų kampanija ir šie debatai atskleidė, kad Kamala Harris didele dalimi pateisino lūkesčius. Ji pasirodė kompetentinga, gerai orientuojasi ir debatų situacijose, ir ekonominėje, visuomeninėje šalies situacijoje. Viešųjų ryšių komunikacijos specialistai atkreipė dėmesį į tai, kad Harris buvo pasirengusi tam tikrą strategiją – minti Donaldui Trumpui, taikyti jam į skausmingiausias vietas, provokuoti jį. Ir didžia dalimi jai tai pavyko“, – tvirtina S. Spurga. E. Vareikis sako nemanantis, kad debatai, tokie, kaip jie yra vadinami dabar, gali iš esmės pakeisti rinkėjų nusistatymus: „Aišku, politologai skaičiuoja, kiek kas parašė straipsnių, pasakė reikšmingų žodžių. Manau, nuo debatų galutinis rezultatas priklauso labai menkai. Dažniausiai žiūrovai vertina tai, kaip pasirodė jų kandidatai. O įvairūs politologai daro nemažai metodinių klaidų. Kartais rinkėjams patinka netgi toks kandidatas, kuris pasako kažką tokio populistiško, nors ir neteisingo.“ Daugiau: https://www.bernardinai.lt/politologai-apie-jav-prezidentinius-debatus-amerikieciu-pasirinkima-lemia-ne-sou-o-konkretus-kandidatu-darbai/.