Kodėl Lenkijos ūkininkai imasi drastiškų priemonių prieš ukrainietiškų grūdų eksportą?

Jau ne pirmas kartas, kai Lenkijos ūkininkai imasi drastiškų priemonių prieš ukrainietiškų grūdų eksportą. Šį kartą jie grasina blokuoti ne tik Lenkijos ir Lietuvos sieną, bet ir svarbią Vokietijos pasienio perėją. Žemdirbiai pareiškė taip prisidedantys prie didėjančių protestų dėl europinių taisyklių ir pigesnio importo. Vadinamojo grūdų karo gilumines priežastis sutiko pakomentuoti politologas, Ukrainos ekspertas Alvydas Medalinskas ir buvęs žemės ūkio ministras, dabar Seimo narys Giedrius Surplys. Juos kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. Kaip reikėtų suprasti ir vertinti Lenkijos ūkininkų protestus ir konkrečius veiksmus, susijusius su grūdų tranzitu per Lenkiją? Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad tai daugiau politinis nei ekonominis veiksmas. A. Medalinskas, svarstydamas šį klausimą, teigė, kad čia nėra viskas vien juoda ir balta. „Girdėjau lenkų teiginius apie tai, kad Ukrainos stambusis verslas priklauso ne Ukrainai, o įvairių šalių stambiems verslininkams. Jis taip pat yra ir Ukrainos stambiųjų verslininkų rankose. Tačiau, kad ir kokia ta gamyba bei prekyba būtų, pajamos atitenka Ukrainai, mokesčiai mokami Ukrainai. O kelių blokados Lenkijoje nuostoliai Ukrainai skaičiuojami keliais šimtais milijonų“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentavo politologas. Jo teigimu, į šią blokadą reikia žvelgti gana plačiai ir santūriai. Tarp blokuojančiųjų kelius yra ne šiaip sau ūkininkai, o labai radikalios lenkų nacionalistų partijos atstovai. Ir čia veikia ne tik ekonominiai, bet ir politiniai interesai, todėl politologas nenustebtų, jeigu paaiškėtų ir daugiau pastarųjų interesų. „Manyčiau, kad šią grūdų tranzito problemą būtų galima išspręsti pasitelkus karinį konvojavimą, panašiai kaip buvo daroma su laivais. Tada būtų aiškiau matoma, kur nukeliauja ukrainietiški grūdai. Prie to galėtų prisidėti ne tik Europos Sąjungos šalys, bet ir Kinija, Egiptas ir pan. Tuomet nebeliktų vietos įvairiems tarpininkams, užsiimantiems grūdų prekyba“, – įsitikinęs A. Medalinskas. Seimo narys G. Surplys neseniai grįžo iš Ukrainos. Paklaustas, ar jam savo akimis teko matyti, kaip lenkų ūkininkai blokuoja kelius, iš geležinkelio vagonų išpila ant žemės grūdus, teigė to nematęs. Tačiau, pasak jo, jau trečią kartą grįžtant iš Ukrainos vaizdas panašus: prie sienos su Lenkija stovi labai ilgos vilkikų eilės. „Būnant Ukrainoje teko bendrauti su Ukrainos vicepremjere Olga Stefanišina, ji pasidalino naujausiais įspūdžiais iš prie sienos vykusio Lenkijos ir Ukrainos prezidentų susitikimo. Čia dalyvavo ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, – kalbėjo politikas. – Man pradžioje šypseną kėlė tai, kad dviejų šalių prezidentai sprendžia tokį, mano galva, ne visiškai jų lygio klausimą. Tai tik parodo, kad klausimas iš tikrųjų aštrus ir yra netgi susijęs su Europos Sąjungos tolesne parama Ukrainai, dėl to jį reikia kuo greičiau išspręsti.“ G. Surplys teigė tą ir pasakęs Ukrainos pusei: „Kad jūs nenuvertinkite Europos žemdirbių. Jie yra labai įtakinga jėga, ir tai, kad jūs dabar su jais nesugebate rasti sprendimų, jums atsilieps ne tik trumpuoju laikotarpiu, bet ir derybose dėl narystės Europos Sąjungoje. Nes žemės ūkis yra vienas svarbiausių sektorių, kuris sudaro 40 proc. Europos Sąjungos biudžeto.“ Ukrainą politikas pakvietė pačią rodyti iniciatyvą, bendrauti su institucijomis – ne tik žemės ūkio ministerijomis, bet ir muitine, pačiais ūkininkais. „Didžiausia problema yra ne Ukrainos, o Rusijos grūdai. Paradoksalu, bet Rusijos grūdai nesankcionuoti, jie vis dar sėkmingai per Rygos uostą atplukdomi, ir turbūt dalis tų grūdų nusėda ir Europos Sąjungoje“, – sakė jis. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/kodel-lenku-ukininkai-kaimynu-ukrainieciu-grudus-ispila-tiesiog-ant-zemes/.