Pokalbis su ambasadore Sigita Maslauskaite - Mažyliene apie Seimo pirmininkės viztą Vatikane, pasirengimą jam ir darbo prie Šventojo Sosto metus

Rusijos agresija prieš Ukrainą, brutalus susidorojimas Baltarusijoje su opozicija – temos, kurios lydi ambasadorių, diplomatų susitikimus.

Kitą savaitę sukaks lygiai metai, kai dabartinė ambasadorė prie Šventojo Sosto SIGITA MASLAUSKAITĖ-MAŽYLIENĖ įteikė skiriamuosius raštus popiežiui Pranciškui. Todėl kalbėdama su „Bernardinai.lt“ ji pasidalijo ir šių metų patirtimi apie darbą Vatikane, kuriame sau dėmesio siekia beveik 200 valstybių atstovai. Ambasadorę kalbina internetinio dienraščio „Bernardinai.lt“ žurnalistas Vytautas Markevičius.

Gerbiamoji ambasadore, Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vizitą Vatikane ir jos susitikimą su popiežiumi Pranciškumi daug kas vadina išskirtiniu, mat, jų žiniomis, popiežius paprastai priima valstybių prezidentus, vyriausybių vadovus, o čia parlamento vadovę. Ar tikrai tai yra retas, išskirtinis atvejis, prie kurio galimai prisidėjote ir jūs kaip ambasadorė?

Ačiū už klausimą, taip, iš tiesų labai retai kada popiežiai priima Seimo pirmininkus. Tiesiog todėl, kad Vatikane nėra kardinolų parlamento, jeigu taip vadintume, ar kažkokio parlamento, todėl nėra tokio atitikmens kaip Seimo pirmininkas. Popiežiai dažniausiai priima karalius, prezidentus, premjerus, valstybių vadovus. Aišku, labai labai džiaugiuosi, kad Seimo pirmininkė buvo priimta popiežiaus Pranciškaus, ir tikrai buvo puikus susitikimas.

Na, nenorėčiau tos karūnos sau užsidėti, galbūt manyčiau, kad čia labai padėjo pats šv. Juozapatas Kuncevičius. Svarbu pabrėžti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas šiuos metus yra paskelbęs Šv. Juozapato Kuncevičiaus metais. Nei ukrainiečiai, nei lenkai nepaskelbė Šventojo Juozapato metų, o Lietuva paskelbė.

Tai buvo viena iš tų priežasčių, kuomet po pirmo paklausimo apie Seimo pirmininkės vizitą ir jos galimybę susitikti su šventuoju tėvu popiežiumi Pranciškumi, kaip jūs ir atspėjote, atėjo atsakymas apie tai, jog tai nėra visiškai tas formatas. Bet tada parašiau gražų laišką apie tai, ką dabar ir pasakoju, primindama, jog šv. Juozapato Kuncevičiaus veikla, kankinystė, jo darbai, Bazilijonų ordino reformos, prasidėjusios Vilniuje, yra tokie istoriniai įvykiai, kurie šiandieniniame laike, tokiame labai neramiame, ypač mums, esantiems Europos pasienyje, yra visiškai gyvas, aiškus, be to, tos šventos asmenybės veikimo ir veiklos reikalingumas, būtinumas. Ir jį mes ne kaip senovę dabar matome, bet kaip tokią tikrą aktualiją.

Tai po tokio laiško, kalbančio daugiausia apie Juozapatą, pakankamai greitai atėjo atsakymas iš Šventojo Sosto valstybės sekretoriato, kuriame buvo paskirta data Seimo pirmininkės vizitui ir kuriame buvo aiškiai parašyta, kad ją priims popiežius Pranciškus ir Vatikano valstybės sekretorius Pietro Parolinas lapkričio 13 d.

Popiežiaus ir mūsų Seimo vadovės susitikime aptarti klausimai jau gana plačiai nušviesti ir komentuojami. Mažiau informacijos apie kitus jos atsitikimus. Gal jūs galėtumėte mums kiek plačiau papasakoti, su kuo dar susitiko Seimo pirmininkė? Kokiose institucijose ar objektuose lankėsi?

Seimo pirmininkės toks laiko prasme ir, man atrodo, turinio gylio ir tokio ramaus, tikrai svarbaus pokalbio prasme, be abejo, išskirtinis yra susitikimas su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Pietro Parolinu. Jie kalbėjosi beveik valandą, ir tikrai matėsi, kad valstybės sekretorius buvo labai susidomėjęs.

Visas pokalbis – tinklalaidėje.

Apie vizitą skaitykite: Išskirtinis Vatikano dėmesys Lietuvai Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen ir ambasadorės S. Maslauskaitės-Mažylienės akimis .