Pokalbis apie Stambulo konvenciją su Lietuvos žmogaus teisių centro vadove J.Juškaite ir Moterų informavimo centro valdybos nare J. Pečiūriene

2024 m. gegužę sukanka trylika metų, kai Europos Taryba Stambule priėmė Moterų apsaugos nuo smurto ir kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje konvenciją, kuri trumpai vadinama Stambulo konvencija. Pagrindinis jos tikslas – apsaugoti moteris nuo visų formų smurto. Šis dokumentas įvairiose šalyse buvo sutiktas skirtingai. Kai kur – palankiai, kai kuriose valstybėse debatai tęsiasi iki šiol. Dabartiniu metu Stambulo konvenciją yra pasirašiusios 47 valstybės, tarp jų ir Lietuva. Tačiau Lietuvos Seimas šios sutarties dar nėra ratifikavęs, ir neatrodo, kad artimiausioje ateityje tai padarytų. Kovo viduryje Lietuvos Konstitucinis Teismas paskelbė atsakymą į grupės parlamentarų užklausą, ar kai kurie Stambulo konvencijos straipsniai neprieštarauja mūsų Konstitucijai. Atsakymas skamba taip: Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris prevencijos konvencija neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Dienraščio „Bernardinai.lt“ pašnekovės – Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė ir sociologė, lyčių lygybės ir smurto lyties pagrindu ekspertė, Moterų informacijos centro valdybos narė Jurgita Pečiūrienė – teigia, kad nemažai žmonių yra neįsigilinę į konvencijos turinį ir esmę, priešiškumą demonstruoja jos net neskaitę. Panašiai elgiasi ir kai kurie politikai, skleisdami netikslias žinias apie šį dokumentą. J. Juškaitę ir J. Pečiūrienę kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. J. Juškaitė, paklausta, kokios priežastys neleidžia konvencijos priimti, sako: „Manau, yra nemaža visuomenės dalis, kuriai nepatinka ši konvencija, ir ta visuomenės dalis gana aktyviai padirbėjo, kad paskleistų baimes. O kai kalbame apie baimes, tada jas reikia paneigti. Jau iš karto įsiveliame į dialogą: ne, ne taip, to konvencijoje nėra. Ir tada apie konvenciją iš esmės kalbame kaip apie negatyvų dalyką, kurį reikia kažkaip aiškinti – paaiškinti, kas čia yra netiesa, kas – tiesa. Užsimezga tokia nereikalinga diskusija, o prie esmės – iki smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje – mes taip ir neprieiname.“ J. Pečiūrienės teigimu, Lietuva šiuo požiūriu atrodo blogai, nes yra viena iš penkių Europos Sąjungos šalių, kurios yra neratifikavusios Stambulo konvencijos. Lietuvoje labai daug mitų apie šią konvenciją. „Noriu pažymėti, kad tarp konvenciją pasirašiusių valstybių taip pat yra krikščioniškų šalių, turinčių senas tikėjimo tradicijas. Šios konvencijos esmė yra smurto artimoje aplinkoje prieš moteris prevencija ir pagalba smurtą patyrusiosioms. Yra labai daug dezinformacijos apie šią konvenciją. O tose šalyse, kurios yra jos neratifikavusios, dezinformacijos tekstas yra identiškas“, – aiškina Moterų informacijos centro valdybos narė. Kas yra lytis socialiniu aspektu, kodėl ji tiek daug kelia įvairiausių nuomonių, prieštaravimų Stambulo konvencijos kontekste? „Lytis socialiniu aspektu, arba socialinės lyties aspektas, iš esmės sako, kad yra žmogaus biologija, ką mes kiekvienas turime, bet taip pat tai yra dalykai, kurie siejami su lytimi ir kurie kiekvienoje kultūroje yra skirtingi. Turbūt geriausias arba aiškiausias to pavyzdys – moterys Afganistane, kokios kultūrinės normos joms taikomos. Afganistane moteris suprantama kaip naminis gyvūnėlis, kuris turi pagimdyti vaikų ir aptarnauti šeimą. Jeigu pagalvosime apie Lietuvą, čia visiškai kitoks moters supratimas ir vertinimas. Kai kalbame apie lyties socialinį aspektą, arba lytis socialiniu aspektu, tai būtent tas kultūrines normas bei tradicijas ir turime galvoje. Taigi, kalbant apie smurto prieš moteris mažinimą, nesuprantant ir negalvojant apie tuos kultūrinius, socialinius aspektus, sunku susidaryti tikrą padėties vaizdą“, – teigia Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė J. Juškaitė. Kai kurie politikai, mokslininkai, šios srities specialistai sako, kad konvencija gali pakenkti tradicinei šeimai, skatinti homoseksualumą ir taip toliau. Tai kur čia yra tos baimės šaknys? J. Pečiūrienė tai įvardija ta pačia dezinformacija: „Kaip galima labiau pakenkti šeimai, kurioje smurtaujama, kaip dar labiau ją galima sugriauti? Ji jau sugriauta dėl smurtinio elgesio ir tokio smurto pavyzdžio perdavimo vaikams. Konvencija kaip tik padeda vykdyti smurto prevenciją ir tokiu atveju sustiprinti tas šeimas. Kodėl bijoma homoseksualumo? Konvencija apie tai nekalba, – konvencija kalba apie binarines lytis ir socialinius vaidmenis. Čia yra labiau paplitęs mitas ir dezinformacija, o nesmurtinių santykių, pagarbos ir netradicinio elgesio vaikai turi būti mokomi nuo mažens. Tik tokiu atveju mes išsaugosime saugią, sveiką visuomenę.“ Daugiau: https://www.bernardinai.lt/j-juskaite-nemaza-dalis-visuomenes-kuriai-nepatinka-stambulo-konvencija-gana-aktyviai-padirbejo-kad-paskleistu-baimes/.