Kodėl šv. Jurgis toks populiarus? Pokalbis su etnologu Libertu Klimka

Nors šventojo Jurgio kultas Lietuvoje išplito per karus su kryžiuočiais, jis gana sparčiai prigijo mūsų žemdirbiškoje visuomenėje. Čia jis iš riterių globėjo ilgainiui tapo žemdirbių globėju. Ir šiandien atokiausiose vietovėse pastatytose koplytėlėse galima pamatyti šio mylimo šventojo skulptūrėlių. Kodėl šventasis Jurgis buvo ir yra toks populiarus? „Jurgio populiarumą dar labai skatino vyskupo Motiejaus Valančiaus raštuose papasakota legenda apie tai, kad malda į šventąjį Jurgį padėjo vienam ūkininkui atgauti savo duonpelnį – jautį, kuris buvo susirgęs, ir atrodė, jog viskas, jau nebeišgelbės. O jis ėmė ir atsigavo po karštos maldos, šeima buvo išgelbėta nuo bado. Tai ši legenda turbūt ir paskatino, kad esama labai daug tautodailės medžio skulptūrėlių su šventuoju Jurgiu“, – pasakoja etnologas Libertas Klimka. Jį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. Profesorius trumpai primena šv. Jurgio istoriją: „Šventasis Jurgis – tai legenda, trečiame amžiuje gyvenęs karys, jis buvo labai uolus krikščionybės pasekėjas, todėl buvo patekęs į valdžios nemalonę, netgi uždarytas į kalėjimą, kankintas ir nukirsdintas, nes neatsisakė savo įsitikinimų. Ankstyvaisiais viduramžiais šventasis Jurgis buvo prisimintas ir tapo riterių globėju. Riterių globėjas, žinoma – labai plati sąvoka, nes riteriai atnešė į Lietuvą krikštą. Deja, su ugnimi ir kardu, ir turbūt tas pirmasis lietuvių susidūrimas su kryžiuočiais, su šventuoju Jurgiu buvo gana skausmingas. Tačiau kryžiuočiai buvo ne tik kariai, bet ir mąstantys žmonės. Kalendoriaus istorijoje yra labai įdomus faktas: ant jūros kranto, ant Birutės kalno, kažkada buvęs astronominių stebėjimų įrenginys. Šis renginys XV šimtmečio pradžioje buvo orientuotas į saulės laidos kryptį. Tačiau kuri data? Pirmoji, kuri ten užfiksuota, yra Jurginių diena, balandžio 23-ioji. Manytina, kad ten kažkada buvo pažymima ši šventė. Ji įvairiai buvo vadinta – ir piemenų švente, ir ganiavos pradžia, ir naktigonių švente. Tuo metu prasidėdavo labai svarbus metų ciklas. Lietuviška patarlė sako: šventasis Jurgis tvartus atidaro, šventasis Martynas rudenį uždaro. Tas ciklo reikšmingumas dar buvo sustiprintas, nes dvaruose būdavo samdos metas, kai kumečiai buvo samdomi dirbti dvaruose būtent per Jurgines, šiek tiek po jų keldavosi iš vienos vietos su visa šeima, manta į kitą dvarą, keisdavo darbdavius. Kitaip sakant, tai labai įsirėžusi data, bet svarbiausia, kaip rašo ir Dionizas Poška, ir Simonas Daukantas, ir Motiejus Valančius – tai buvo žalumos šventė, kai sužaliuoja pievos, skleidžiasi pirmieji žiedai, baigiasi bado dienos, nes galvijus galima išginti jau ir į šviežią žolytę.“ Daugiau: https://www.bernardinai.lt/etnologas-l-klimka-sv-jurgis-ir-siandien-gyvas-ne-tik-tautodailininku-darbuose-bet-ir-musu-tradicijose/.