Pokalbis su A.Stulginskio žvaigždės apdovanojimo laureate, buvusia Seimo pirmininke Irena Degutiene

Kaip jau buvo skelbta, šių metų Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – parlamentas skyrė ilgametei Seimo narei, buvusiai parlamento vadovei Irenai Degutienei ir šių metų kovo pabaigoje mirusiai sovietmečio disidentei, vienuolei Felicijai Nijolei Sadūnaitei. Apdovanojimo įteikimo ceremonija Seime vyks gegužės 16-ąją. Seseriai F. N. Sadūnaitei skirtą apdovanojimą planuojama įteikti jos broliui disidentui Jonui Aloyzui Sadūnui, o jam negalint dalyvauti – jo dukrai Marijai Sadūnaitei. Šia proga politikę Ireną Degutienę kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. I. Degutienei teko eiti svarbias pareigas Vyriausybėje ir Seime: ji buvo ministrė, laikinai ėjo ministrės pirmininkės pareigas, o Seime nuo žemiausios pakopos – Seimo narės – pakilo iki Seimo pirmininkės. Kokiame poste buvo sunkiausia? „Negalėčiau pasakyti, koks postas buvo sunkiausias. Kiekvienos einamos pareigos man, kaip žmogui, buvo iššūkis. Girdėdavau įvairių komentarų iš šalies: ką ta daktarė gali čia padaryti? Turbūt pirmas iššūkis buvo tuomet, kai buvau paskirta socialinės apsaugos ir darbo ministre. Tai buvo visiškai kita sritis, kurioje reikėjo ir teisinių, ir ekonomikos žinių, nes SODRA – tai jau finansinė įstaiga. Prisipažinsiu, mokiausi kiekvieną dieną ir turėjau ministerijoje daug žmonių, kurie, nepaisydami galbūt ir kitokių politinių pažiūrų, man labai padėjo. Padėjo nesuklysti, padėjo išmokti, ir aš jiems iki šiol esu labai dėkinga. Dabar jau retrospektyviai kai kas prisipažįsta, kad prognozės man dirbti socialinės apsaugos ir darbo ministre buvo trumpalaikės, sakė – du ar trys mėnesiai, bet čia, sako, tokia nepopuliari ministerija, tai paskui pakeisime kuo nors kitu. Taip likimas lėmė, kad per tą 1996 metų kadenciją iki 2000-ųjų visus ketverius metus buvau šios srities ministrė, dar du kartus turėjau eiti laikinosios premjerės pareigas, nes suklupo du premjerai. Ir „laikinai“ užsitęsė ganėtinai ilgai“, – pasakoja I. Degutienė. Kalbėdama apie tai, kokias didesnes parlamentinės demokratijos grėsmes mato šiandien, I Degutienė teigia: „Labai nelengvas šiuo metu klausimas. Aš matau daug vienos ar kitos partijos politinių ambicijų. Jos neįvertina svarbiausios grėsmės valstybei – kad saugumo ar nesaugumo grėsmės šiandien yra pačios stipriausios ir aktualiausios, kai asmeninius arba politinius savo partijos tikslus reikia numesti į šoną ir ieškoti sutarimo dėl esminių valstybės tikslų. Kai šiandien vyksta karas Ukrainoje, kai mes jaučiame didelę grėsmę iš Rusijos, Baltarusijos – kodėl nepavyksta susitarti dėl gynybos finansavimo? Kiekvienas puikuojasi savo siūlymu, bet neieško bendro vardiklio, kad gynybos finansavimo reikia jau šiandien ir sprendimų irgi reikia šiandien, nors artėja Seimo rinkimai ir galbūt tavo ar kitos partijos siūlymas yra populiaresnis arba populistinis. Tačiau politikai turi labai aiškiai žinoti, kada kartais gali populistiškai kalbėti, o kada reikia ryžtingų valstybės sprendimų, ieškant sutarimo su kitomis politinėmis partijomis. Tai to aš dabar labai pasigendu. Anksčiau mes galėdavom rasti tuos tarppartinius sprendimus dėl tikslų, reikalingų valstybei, reikalingų Lietuvos žmonėms, nors tuo metu dar ir jokios karo grėsmės nebuvo. O šiuo metu tikrai turi būti ir politinė mobilizacija.“ Daugiau: https://www.bernardinai.lt/i-degutiene-partijoms-galvojant-apie-politines-ambicijas-daznai-neivertinamos-svarbiausios-siandienos-gresmes-musu-valstybei/.