Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. rugsėjo 14 d.

Sėdžiu prie langelio nuo penkių ryto. Kai parašiau, suima juokas, nes langelis yra ir iš baisiai graudžios dainos, kurią mokiausi groti pianinu, ir iš administracinių instrukcijų apie "vieną langelį", nors iš tiesų tai sėdžiu prie ekrano. Mano darbas mane kartais pašaukia dirbti keistomis valandomis, ir šiandien buvo toks rytas. Lauke buvo neregėtai tyku, katinas tikrai nuoširdžiai bandė man padėti, bet miegojo sėdėdamas, kol galiausiai pasidavė, ir nuėjo atsigulti kur minkščiau. Mano vidinei pelėdai geriau įsivaizduoti, kad dar nemiegu, todėl daug nesigilinu į skirtumus tarp "jau" ir "dar".