NARA tinklalaidėje šiandien dalinamės interviu su Rafaeliu Gimelsteinu (fotografijoje) – restorano „Cvi parkas“ Vilniuje įkūrėju, DJ'ėjumi, vienu riedlenčių sporto Lietuvoje pradininkų.
Po „Hamas“ teroro atakos spalio 7-ąją pasaulio žydai solidarizavosi su Izraelyje nužudytais tautiečiais. Dalies jų skausmą greitai pakeitė nerimas dėl Izraelio kraštutinės dešinės vyriausybės atsako.
„Aš jaučiuosi brolis ir pusbrolis žmonių, kurie žuvo. Su žydais, izraeliečiais, jaučiuosi kaip giminaitis. Aš maksimaliai jaučiau liūdesį, neviltį, skausmą. Bet jokio keršto (noro) nebuvo“, – prisimena Rafaelis.
„Man tai yra košmaras. Aš matau verkiantį vaiką – aš nežiūriu, iš kur jis yra. Aš matau sprogimą – įsivaizduoju, koks jausmas būti tame name. Ir labiausiai baisu, kad suprantu, jog mes klimpstam į dar gilesnę problemą, kurią išgydyti bus dar sunkiau“, – tęsia jis, kalbėdamas apie situaciją Gazoje ir Izraelyje.
Viena Rafaelio šeimos pusė buvo nužudyta lietuvių baltaraiščių, o kita – išgelbėta kitų lietuvių. Su sese jie buvo vieninteliai žydai vaikai lietuvių mokykloje Vilniuje.
Šiuo interviu, per vieno žmogaus istoriją, siekiame geriau suprasti Lietuvos žydų santykį su Izraeliu – valstybe, kurią daugelis jų matė kaip saugius namus po to, kai 95% Lietuvos žydų buvo išnaikinti II pasaulinio karo metu, taip pat ir kaimynų lietuvių rankomis.
Spalio 7-osios teroro ataka, kai „Hamas“ nariai nužudė 1,400 izraeliečių ir pagrobė virš 200 jų įkaitais, šią saugumo idėją stipriai sukompromitavo.
Atsakomosios atakos iš Izraelio pusės į Gazą – ypač tankiai apgyvendintą, „Hamas“ kontroliuojamą teritoriją – tęsiasi ketvirta savaitė. Palestiniečių žūčių skaičius, Gazos sveikatos ministerijos duomenimis, viršijo 9 tūkst., tarp jų daugiau nei trečdalis – vaikai.
Vilniuje gyvenantis Rafaelis karo eskalaciją stebi su dideliu nerimu. O arčiau namų jis bijo augančių antisemitinių atakų Europoje, Europos žydams vėl suteikiančių kolektyvinę bausmę.
„Šiuo momentu aš nepalaikau Izraelio vyriausybės veiksmų. Kaip žydas, nepalaikau to proceso, kuriame mes esame. Žydams reikia turėti namus. Tik nežinau ar procesas, kuriame mes esame, yra teisingas pasiekti taiką“, – sako Rafaelis interviu NARA tinklalaidei.
Su Rafaeliu Gimelsteinu kalbasi Karolis Vyšniauskas. Išgirskite visą pokalbį garsiniame interviu.
Publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/rafael-gimelstein-izraelis-palestina
Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara
Karas, kadras, kelias. Pokalbis su fotografu Deniu Vėju
Kontrolės kontrolinis su Andriumi Jančiausku ir Berta Tilmantaite
Pankroko įkvėptas Viktorijos Kolbešnikovos aktyvizmas
Ne tik pripažinti, bet prisipažinti. Apie Holokausto atmintį su Sauliumi Sužiedėliu
NARA tekstai. Laužyti kalbą nėra nusikaltimas
Painted in Sound: Samuel Bak
Журналистка «Новой газеты» Елена Костюченко: «Работать журналистом – это не значит перестать быть гражданином»
Ar sunku mylėti? Andrius Jančiauskas ir Berta Tilmantaitė
Kodėl mums tai rūpi? Jaunų žmonių pasakojimai apie aplinkosaugą
Marius Burokas ir poezija, padedanti neišsikraustyti iš proto
Kinija, Lietuva ir Maggie Wang
“When the War Started, We Found Ourselves Almost Naked.” Ukrainian Journalist Katerina Sergatskova
NARA tekstai. Tvirtovė Kyjivas
Močiutė, tėtis ir aš baigėme tą pačią kaimo mokyklą. Greitai jos gali nebelikti
Language Shouldn’t Be a Curse, It Should Be a Blessing
NARA tekstai. „Labai svarbu nepasiduoti bejėgystei.“ Interviu su profesore Danute Gailiene
Kaip sugrįžti į kūną? Pokalbis su kineziterapeute Vita Mozūraitiene
Ann Cooper on the Annihilation of Russia’s Independent Media
Karolis yra slidės, Vytenis yra akys
Beveik 3000 migrantų vis dar uždaryti Lietuvoje. Ewa Wołkanowska neleidžia jų užmiršti
Create your
podcast in
minutes
It is Free
The Modern West
Voices of Misery Podcast
House of Whimsical Terror
Dairyland Frights
Stuff You Should Know
Timcast IRL