Politologas, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala įsitikinęs, kad artimiausiu metu, tikriausiai jau šį birželį, Ukraina pradės derybas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES). Jos bus nelengvos, tikėtina – gana ilgos. Bet neabejojama, kad Ukraina anksčiau ar vėliau tikrai taps visaverte ES nare. L. Kojalą kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. Šis pokalbis vyksta pasibaigus Rytų Europos studijų centre surengtam susitikimui su Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą komiteto pirmininke Ivanna Klympush-Tsintsadze. Tad kokios šiandien yra Ukrainos integracijos į ES perspektyvos? „Jos geresnės negu bet kada anksčiau, – sako politologas. – Prisiminkime, kad dar visai neseniai, prieš prasidedant didelio masto Rusijos invazijai, Ukraina neturėjo narystės Europos Sąjungoje perspektyvos. Kitaip tariant, jai buvo siūloma artėti prie ES, perimti europietiškus standartus, bet tai nebūtų visavertės narystės galimybė. Dabar Ukraina ne tik turi perspektyvą, bet ir dar šiais metais, iš esmės po kelių savaičių, jau formaliai pradės derybas. Jos bus nelengvos, tikėtina – gana ilgos, bet mes neabejojame, kad Ukraina anksčiau ar vėliau tikrai taps visaverte Europos Sąjungos nare.“ Lietuva nuo gegužės 17 dienos pradeda pirmininkavimą Europos Tarybos Ministrų Komitetui. Tuo laikotarpiu Lietuvos užsienio reikalų ministras eis Europos Tarybos Ministrų Komiteto pirmininko pareigas. Daugiausia dėmesio ketinama skirti Rusijos užpultai Ukrainai. Kokio postūmio čia galima tikėtis? „Manau, mes kalbame apie ilgalaikį darbą, kurio reikės tam, kad Ukraina ne tiktai apsigintų, bet ir galėtų užsitikrinti ilgalaikį augimą atstatant šalį, užsitikrinti ilgametį saugumą. Tad manau, kad Lietuvos indėlis šiuo atveju bus prisidėti prie šių ilgamečių procesų: kalbant apie Ukrainos rekonstrukciją ir jai reikalingas lėšas, kalbant apie nusikaltimus, kurie padaryti Ukrainoje ir negali likti užmarštyje – už juos turės atsakyti tie asmenys, kurie juos atliko, ir, be abejo, kalbant apie tiesioginę pagalbą, kurios Ukrainai reikia būtent šią akimirką. Visa tai – ilgalaikio darbo dalis. Ir, aišku, Lietuva, pirmininkaudama Tarybai, tikrai turės galimybių tai dar kartą iškelti į aukščiausią politinės darbotvarkės dalį“, – teigia L. Kojala. Nemažai daliai žmonių čia, Lietuvoje, susidaro įspūdis, kad mūsų Vyriausybė labiau rūpinasi Ukrainos nei Lietuvos reikalais. Jie tos pagalbos nekvestionuoja, tačiau klausia, ir galbūt tai natūralu, – ar Vyriausybė tokia veikla savotiškai nepersistengia? Galbūt žmonės susidaro klaidingą įspūdį, o gal tai tiesiog nepakankamai visuomenei iškomunikuota tema? „Lietuva supranta, kad Ukraina ne tik ginasi pati – ji gina ir mus. Natūralu, kad tokio milžiniško ir brutalaus karo akivaizdoje mūsų dėmesys yra nukrypęs į šalį. Viešojoje erdvėje tiek daug apie Ukrainą kalbama, bet tai neturėtų sudaryti iliuzijos, kad mums rūpi tik Ukraina. Mes visų pirma Ukrainai padedame. Tačiau ta parama, jeigu vertintume absoliučius dydžius, nėra tokia jau milžiniška. Lietuva paramai yra skyrusi šiek tiek daugiau negu 1 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai viena iš didžiausių Ukrainos rėmėjų, bet tai tikrai nekeičia bendros mūsų šalies krypties, ekonominės situacijos ar kitų problemų, kurias sprendžia ir Vyriausybė, ir kitos politinės institucijos. Taip, dėmesys, natūralu, yra sutelktas į Ukrainą, tačiau neturėtume manyti, kad tai yra vienintelė mums svarbi tema, nes turime stiprinti ir savo saugumą, ir savo klestėjimą iš įvairių perspektyvų“, – reziumuoja L. Kojala. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/l-kojala-labai-tiketina-kad-artimiausiu-metu-ukraina-prades-derybas-del-narystes-es/.
Create your
podcast in
minutes
It is Free