Antrojoje garsinės dokumentikos apie Vilnių dalyje dvi mokslininkės Rasa Antanavičiūtė ir Jurga Jonutytė analizuoja miesto atmintį. Ilgą laiką buvę mažuma, šiandien lietuviai sudaro daugumą Vilniaus gyventojų. Bet ar jie turėjo galimybę pažinti įvairią miesto istoriją?
„Vilnius yra pakankamai tragiško likimo erdvė. Tai kad miestas neturi atminties savo gyventojuose, yra rimta trauma ir miestui, ir gyventojams. Nes tu nesijauti mieste kaip namie“, – sako menotyrininkė dr. Rasa Antanavičiūtė.
Nepakankamas miesto pažinimas, jos teigimu, yra viena iš priežasčių, kodėl reikalingas Vilniaus miesto muziejus – nauja institucija, kuri lankytojams atvers duris 2021-aisiais. Rasa Antanavičiūtė su komanda jį vysto ir ruošia pirmąsias parodas.
Per Antrąjį pasaulinį karą ir sovietmetį buvo pakeista ne tik Vilniaus sudėtis – buvo pakeisti ir maršrutai, kuriais senieji gyventojai vaikščiojo. Į miestą atvyko gyventojai iš Sovietų Sąjungos ir Lietuvos provincijos. Tuometinei valdžiai buvo patogu, kad jie nieko nesužinotų apie miesto istoriją, net jeigu norėtų.
Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos daktarė Jurga Jonutytė kartu su komanda tyrė, kaip Vilnių savo namais pavertė skirtingi šio miesto gyventojai. Ji ir kolegos sąmoningai atsiribojo nuo Vilniaus romantizavimo ir norėjo pažinti, kaip miestas atrodė darbininkams, kitiems žmonėms, kuriems Vilnius visų pirma buvo išgyvenimo, pastangų vieta. Dabar Jurgai toks miesto patyrimas – nemitologizuotas, sunkiai verbalizuojamas – yra įdomesnis nei plačiau nušviesta didingojo Vilniaus istorija. Jų tyrimas vis dar vyksta, bet ji sutiko pasidalinti dalimi surinktos informacijos.
Su Rasa Antanavičiūte ir Jurga Jonutyte kalbasi antropologė Martyna Šulskutė. Tai yra antroji trijų dalių dokumentikos dalis.
Palaikykite NARA: patreon.com/naralt
„Pasipuoškim kelmais“. Kaip Alytaus gyventojai gelbėjo miesto medžius
NARA tekstai. Ukraina: žmonių karas keturkojų gyvenimuose
Karas, kadras, kelias. Pokalbis su fotografu Deniu Vėju
Kontrolės kontrolinis su Andriumi Jančiausku ir Berta Tilmantaite
Pankroko įkvėptas Viktorijos Kolbešnikovos aktyvizmas
Ne tik pripažinti, bet prisipažinti. Apie Holokausto atmintį su Sauliumi Sužiedėliu
NARA tekstai. Laužyti kalbą nėra nusikaltimas
Painted in Sound: Samuel Bak
Журналистка «Новой газеты» Елена Костюченко: «Работать журналистом – это не значит перестать быть гражданином»
Ar sunku mylėti? Andrius Jančiauskas ir Berta Tilmantaitė
Kodėl mums tai rūpi? Jaunų žmonių pasakojimai apie aplinkosaugą
Marius Burokas ir poezija, padedanti neišsikraustyti iš proto
Kinija, Lietuva ir Maggie Wang
“When the War Started, We Found Ourselves Almost Naked.” Ukrainian Journalist Katerina Sergatskova
NARA tekstai. Tvirtovė Kyjivas
Močiutė, tėtis ir aš baigėme tą pačią kaimo mokyklą. Greitai jos gali nebelikti
Language Shouldn’t Be a Curse, It Should Be a Blessing
NARA tekstai. „Labai svarbu nepasiduoti bejėgystei.“ Interviu su profesore Danute Gailiene
Kaip sugrįžti į kūną? Pokalbis su kineziterapeute Vita Mozūraitiene
Ann Cooper on the Annihilation of Russia’s Independent Media
Create your
podcast in
minutes
It is Free
Just Dumb Enough Podcast
Voices of Misery Podcast
House of Whimsical Terror
Stuff You Should Know
Timcast IRL